Sezonas

Pliažuose orientuojamasi pagal išviečių kvapą

Klaipėdos paplūdimiuose žmonės orientuojasi ne pagal rodykles, bet pagal kvapus. Atšilus orams, juos nervina ir nešvarus smėlis, nuorūkos bei musių spiečiai. Kasmet artėjant vasaros sezonui savivaldybėje svarstoma, kaip sutvarkyti jūros pakrantes. Nors galima pastebėti kai kurių permainų, tačiau esminių pokyčių poilsiautojų patogumui ir šiemet nėra. Konkursą prižiūrėti paplūdimius laimėjusios bendrovės neskiria pinigų jų patrauklumui didinti, o savivaldybė teisinasi nuolatiniu lėšų trūkumu.

Rodyklės klaidina

Nuolat Klaipėdos paplūdimiuose poilsiaujantiems žmonėms nereikia dairytis rodyklių į tualetus - visi žino, kur jie yra. Paplūdimių pri-eigose esantys lauko tualetai ikipiet - pakankamai švarūs, tačiau nemalonūs kvapai pasitinka jau iš tolo. Paplūdimių tvarkytojai ir šiemet “nepastebėjo” ištepliotų rodyklių, klaidinančių, kur vyrų, o kur moterų WC.

Pirmojoje Melnragėje medžių paunksmėje, netoli tualetų, vyresnio amžiaus moterys parduoda poilsiautojams rankdarbius, reikmenis paplūdimiui. Šalia parduodami spragėsiai, kosmetika, ledai, gėrimai.

Švarūs, prižiūrimi tualetai ir II Melnragėje. Vis dėlto nesunku įsitikinti, kad nemalonūs kvapai ir musių spiečiai - lauko tualetų atributas. Kažin ar neišvengiamas...

Užuodžia ir maistą

Klaipėdos paplūdimiams tvarkyti kasmet skiriama po kelis šimtus tūkstančių litų. Tačiau žmonės iki šiol gulinėja ant nuorūkomis ir stiklų šukėmis nusėto smėlio ir maudosi kartu su šunimis. Į paplūdimį tempiami ir dviračiai, nes prieigose jų nėra kur palikti. Nežinantys, kur tualetai, orientuojasi pagal iš jų sklindantį kvapą, kurį gožia šalia įsikūrusios kavinės.

Šiomis dienomis į miesto paplūdimius geri orai suvilioja tūkstančius poilsiautojų. Žmonės vyksta kaitintis nuo pat ryto - tada mažiau žmonių ir lengviau išsirinkti vietą ant smėlio.

Melnragės paplūdimyje vakar kalbinta ponia Rima sakė, jog kaitintis išsiruošia iš ryto. Esą priešpiet mažiau žmonių, triukšmo bei maisto kvapų. Viena moteris skundėsi labai nešvariu smėliu I Melnragės paplūdimiuose ir kad nėra kam patikėti saugoti daiktų. “Verslininkai žino, kad yra poreikis tokiai paslaugai, tačiau tai - rizikingas verslas”, - įsitikinusi pašnekovė. Šalia savęs pasidėjusi maišelį su raktais ir automobilio dokumentais, moteris prisipažino, jog jaustųsi saugiau, jeigu paplūdimyje patruliuotų uniformuotas pareigūnas.

Ponia Inesa su sūneliu Artūru į paplūdimį atvažiavo dviračiais. Moteris pasigedo jiems laikiklių, taip pat skundėsi labai nešvariu smėliu.

Prieš keletą metų svarstyta galimybė uostamiesčiui įsigyti smėlio valymo mašiną. Klaipėdiečių planai kažkodėl liko neįgyvendinti. Tokią mašiną jau keletą metų naudoja Neringos komunalininkai, todėl Nidoje poilsiaujantiems žmonėms nereikia gulėti ant nuorūkų. Jas, taip pat kitas smulkias atliekas, kurias sunku išrinkti rankomis, surenka smėlio valymo mašina.

Renka po du litus

Bene labiausiai prie jūros susiruošusius klaipėdiečius piktina mokamos automobilių saugojimo aikštelės.

“Savaitgalį norėjau pusvalandžiui nuvažiuoti į Girulius. Ir ką gi - visos automobilių aikštelės užgrobtos kažkokių firmelių, lupančių po du litus už įvažiavimą ir neatsakančių už automobilį. O pakelės aptvertos rąstais ir virvėmis. Gyvenu Klaipėdoje daugiau kaip 50 metų, 40 metų moku mokesčius, o dabar kažkokie plėšikai nebeįleidžia kelioms minutėms į pajūrį. Jau ir pernai taip buvo daroma. Kažkur dingo pinigai, nes jokio pagerėjimo pajūriuose nėra”, - piktinasi skaitytojas Kęstutis.

Miesto valdyba dar 2000-aisiais pavedė savivaldybės Turto valdymo skyriui konkurso būdu trejiems metams išnuomoti žemės sklypus II Melnragėje ir Giruliuose mokamoms automobilių aikštelėms įrengti. Tuomet norinčiųjų nuomoti neatsirado. Po metų visos keturios miestui priklausančios aikštelės prie jūros iki 2004 m. rugsėjo 15 dienos buvo išnuomotos Aidos Padagienės individualiai įmonei. Už nuomą ji turi mokėti mokesčius į miesto biudžetą. Pavyzdžiui, už asfaltuotą aikštelę II Melnragėje prie invalidų pliažo - 3 tūkst. 320 litų per mėnesį.

Už mašinos laikymą prie jūros reikia mokėti du litus. Nemokamų aikštelių nėra, o pakelėse paliktus automobilius plėšia vagys. Pernai A.Padagienės įmonės darbuotojai tvirtino nesą atsakingi už automobilių saugumą. Tai labiausiai piktino ratuotus poilsiautojus, nesuprantančius, už ką tada reikia mokėti: už tai, kad, radę išplėštą automobilį, aikštelės savininkai gali pasiūlyti kreiptis į policiją?

Vakar A.Padagienės įmonės darbuotojas savininkės tėvas Kalikstas Gergelis tvirtino, kad minimali apsauga aikštelėse garantuojama. Tai patvirtina ir 2-ojo policijos komisariato komisaro raštas, kuriame rašoma, jog per dvejus metus aikštelėse incidentų nebuvo. Įmonės darbuotojai reikalauja, kad išvažiuojantis iš aikštelės vairuotojas pateiktų automobilio techninį pasą. O suvestinėse mirgėjo pranešimai apie apvogtus pakelėse paliktus automobilius.

Siūlo sutartis

Vairuotojai, pajūrio automobilių stovėjimo aikštelėse paliekantys savo automobilius, gali pareikalauti aikštelių savininkų atsakomybės už jiems patikėtą turtą. Tokiu atveju, radęs išplėštą automobilį, savininkas galėtų prisiteisti atlyginti žalą.

Turto valdymo skyriaus vedėjas Jurgis Rima paaiškino, kad nuomos sutartyje tarp savivaldybės ir aikštelių savininko yra punktas, įpareigojantis nuomininką “savo vardu sudaryti automobilių laikymui būtinas sutartis su klientais, prisiimti su tuo susijusius įsipareigojimus”. Pagal šį punktą savininkai, palikdami automobilius stovėjimo aikštelėse pajūryje, gali pareikalauti, kad aikštelės naudotojas sudarytų su juo sutartį dėl papildomų paslaugų.

Sutartyje yra ir punktas, pagal kurį nuomininkas negali naudoti aikštelės veikloje savivaldybės vardo, o veiklą privalo vykdyti tik savo vardu. Galima spėti, kad savivaldybė iš anksto numatė, kokią vairuotojų reakciją sukels sumanymas rinkti pinigus už aikštelių nuomą.