Kuršėnų gatvėse – benzinas ir dyzelis. Vietiniai sako: elektros čia dar mažoka.
„Mažai. Gal nepripratę žmonės, naujovė visgi“, – teigė vietinis gyventojas.
„Geriausia yra pėsčiomis vaikščioti mano amžiuje. Kam ta mašina bereikalinga?“ – svarstė kitas.
Tačiau paklausus, ar patys sėstų prie elektromobilio vairo, diskusija užverda.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Mes niekur nesidėsime. XXI amžius – elektros amžius. Išvis nafta turėtų išnykti, nesąmoninga kuro rūšis“, – sakė pašnekovas.
„Nežinau, nesvarsčiau. Nemėgstu“, – teigė kitas vairuotojas.
„Na, kurie turtingi, gal ir pirktų. Mums, seneliams, kam bereikalingi jau“, – kalbėjo vyras.
Bet valdžia jau planuoja, kaip vairuotojus persodinti į elektromobilius. Ne visus, o tik regionų gyventojus ir tik gaunančius mažas pajamas.
„Matome, kad elektromobiliai – prabangos prekė, ji įkandama tik didmiesčių gyventojams. Bet kuo prastesnis žmogus, kuris gyvena Rokiškyje, Akmenėje?“ – klausė susisiekimo viceministras Lukas Paškevičius.
Kitų metų žiemą startuos parama. Kompensuos iki 90 procentų elektromobilio kainos. Naujam elektromobiliui kompensacija sieks iki 20 tūkstančių, naudotam – iki 12 tūkstančių eurų.
„Tikimės, kad už 60 milijonų, tiek yra numatyta, galėtų 3500 žmonių gauti šią paramą“, – sakė L. Paškevičius.
Skamba dosniai, tik yra vienas „bet“. Valdžia elektromobilį siūlo žmogui, kuris vos pajėgia išgyventi, ir dar tikisi, kad jis sukrapštys likusiai įmokai.
„Svarbu, kad paramą gautų žmonės, kurie iš tikrųjų neturi pinigų, o ne tie, kurie turi, bet nedeklaruoja“, – teigė Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.
Elektromobilių pardavėjai abejoja, ar žmonės puls pirkti elektromobilius.
„Ar tie žmonės puls pirkti elektromobilius po 12 tūkstančių? Norėčiau pamatyti statistiką“, – sakė „Mototojos“ pardavimų vadovas Gediminas Jekenta.
„Naudotam užtenka turėti 1500–2000 eurų, o naujam reikia turėti apie 3000 eurų savų pinigų“, – teigė „Hertz“ ekspertas Laurynas Boguševičius.
Ministerijos pasiūlymas: jei neturi, skolinkis.
„Gal reikia leisti žmogui lizingu išsimokėti, pavyzdžiui, iki 2032 metų, kas mėnesį mokėti po 50–100 eurų ir taip išsipirkti likusią dalį“, – siūlė L. Paškevičius.
„Iš praktikos, jeigu žmogus neturi pastovių pajamų ir neturi darbovietės, tai lizingas neįmanomas“, – sakė G. Jekenta.
Prancūzijos modelis – paprastesnis. Valstybė padeda žmogui ne tik nusipirkti automobilį popieriuje, bet ir realiai už jį išsimokėti.
„Socialinio lizingo sistema, bet parama duodama ne žmogui, o bankui – kompensuojamos palūkanos, pradinis įnašas“, – aiškino M. Nagevičius.
O Lietuvoje siūloma atsigręžti net į žmonių pensijų santaupas.
„Čia pasirinkimai, alternatyvos. Jei galės, iškart susimokės. Turime žmonių, kurie atsiėmė iš antros pensijų pakopos. Gal jie nori investuoti į elektromobilį“, – svarstė L. Paškevičius.
Tačiau net ir sukrapščius paskutinius pinigus, regiono gyventojui vargai nesibaigs. Elektromobilį reikės ir įkrauti, o viešų stotelių daugiausia didmiesčiuose.
„Ar tai nebus žmogui didesnis rūpestis? Įsigijus pigų elektromobilį reikia mokytis, planuotis kelionę, infrastruktūrą, turėti elektros“, – sakė G. Jekenta.
„Žmonės gali ir namuose įsirengti, tam taip pat bus numatyta parama“, – teigė L. Paškevičius.
Vis dėlto automobilių ekspertai į ministerijos planą žiūri nevienodai. Vieni mano: užuot pirkus dyzelinu varomą automobilį, tuos pačius pinigus galima primokėti už elektromobilį.
„Žmonės vairuoja senus automobilius ne iš didelės meilės jiems, o tik dėl to, kad jų galimybės ir buvo tik toks automobilis“, – sakė L. Boguševičius.
O kiti sako: vietoje vieno finansuojamo elektromobilio Kuršėnuose galima paskatinti net kelis Vilniuje.
„Gaunasi keturi ar penki elektromobiliai, jeigu skatini privatų gyventoją, arba penki automobiliai, jei skatini verslą“, – teigė G. Jekenta.
Susisiekimo viceministras žada, kad nuskriausti neliks ir didmiesčiai. Parama elektromobiliui galbūt didės dar šiemet.
(be temos)
(be temos)
(be temos)