Planai į Lietuvą neįsileisti rusų gali virsti šnipštu: kils problemų dėl diskriminacijos?

Taip sako tarptautinės teisės ekspertai. Jie kartu svarsto, kad neišvengsime ir žmogaus teisių aktyvistų piktinimosi ir kaltinimų galima diskriminacija. Apie tai – LNK pokalbis su tarptautinės teisės eksperte Indre Izokaite-Valuže.

– Kaip galime vertinti Baltijos šalių sprendimą? Kiek tai teoriškai įmanoma?

– Kalbame apie vizų išdavimo tvarką būtent Rusijos piliečiams. Vertinimas apribotas tarptautinės ir ES teisės. Mes turime Šengeno sistemą, kur galioja viena erdvė, viena Šengeno siena, daugiausia pageidautini sprendimai ES mastu, žinoma, valstybė narė turi teisę kontroliuoti užsienio asmenų patekimą į savo teritoriją. Žinoma, kiek tarptautinė ES teisė leidžia.

– Ar tokių atvejų buvę praeityje?

– ES lygmeniu yra siūlymas stabdyti supaprastintą vizų Rusijos piliečiams išdavimo tvarką. Vadinasi, jiems galiotų bendra tvarka. Vertinant klausimą neįsileisti Rusijos piliečių apskritai, pagal ES teisę kol kas esame uždaryti reikalavime vertinti individualiai. Panašiai kaip migrantų atveju. Turime vertinti kiekvieno asmens situaciją.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Latvijoje prie išimčių nurodyta, kad gali patekti asmuo, kuris turi šeiminių santykių šalyje, į kurią vyksta. Kaip tai patikrinti pasieniečiui?

– Vertinant individualizuotai. Yra pagrindai, kai, pvz., pateikiamas suklastotas dokumentas, nesugeba asmuo įrodyti kelionės tikslo arba bendroje sistemoje nurodyta, kad dėl bendrų priežasčių visuomenės saugumui, sveikatai, viešai tvarkai, tarptautiniams santykiams gali būti priežastis neišduoti vizos konkrečiu atveju. Kita vertus, išimčių būtinai turi būti. Negalime taikyti skėtinio principo, nes patektų ir žmogaus teisių aktyvistai, gynėjai, opozicijos atstovai. Kitas būdas – visos tarptautinės sutartys reaguoja į karus, krizes, nepaprasta situacijas. Teisė seka pagal praktiką, paiso loginių sprendimų, kartu ir politinių.

Tai būtų atsako priemonė į tai, ką Rusija daro Ukrainoje.

– Ar nebus šiuo atveju piktnaudžiavimų, nes išimčių daug ir, atrodo, kad visi galės patekti?

– Visiškai pritariu. Ir dabar susiduria, manau, institucijos su problema, kad, net ir vertinant individualiai, galimybė prasmukti yra. Atskirti žiniasklaidos priemonę, žurnalistą, kuris keliasdešimt metų dirbo represinėje šalyje, išsiaiškinti tikrąją tiesą, gana sudėtinga.

– Ar reikia kažkokios sistemos, kad būtų įvertinta, kas vyksta, kur vyksta? Atrodo, neįmanoma.

– Turime teisės aktus, Užsieniečių teisinės padėties įstatymą, yra nuorodų, taisyklių, išimčių, kada galima neišduoti vizos. Visose ES valstybėse turime nuorodą į Šengeno kodeksą, susitarimą, kurį dabar svarstoma stabdyti.

– Jei neįsileistume visų piliečių, be išimčių, tai būtų diskriminacijos problema?

– Tai būtų atsako priemonė į tai, ką Rusija daro Ukrainoje.

– Tačiau kaip teisiniu principu? Juk negalima diskriminuoti pagal tautybę.

– Visiškai sutinku. Atsako priemones taikant pagal tarptautinę teisę yra tam tikrų reikalavimų. Seniai praėjo laikai, kai galima buvo abipusiai atgręžtiniu būdu riboti vienai kitos valstybės piliečių teises. Dabar atsako priemonės neturėtų pažeisti žmogaus teisių. Dėl diskriminavimo gali kilti problemų. Gana daug kalbama, kad dabar bet kokie rusų piliečiai – ir žmogaus teisių gynėjai, opozicijos nariai, aktyvistai patiria sunkumų, kliūčių. Daug kalbama, kad žmonėms iš Rusijos ir Baltarusijos gali atsirasti poreikis išvykti iš šalies staigiai dėl persekiojimo baimės. Galiojanti tvarka ir draudimai keltų klausimų, susijusių su draudimu diskriminuoti, reikalavimu vertinti individualiai, nes skėtinis principas gali nepajėgti atsižvelgti į individualias situacijas.