– Daug jaunų žmonių šiais laikais baigia studijas, padeda diplomą į stalčių ir patraukia ten, kur veda širdis. Gal jūsų istorija irgi panaši?

– Baigiau visuomenės sveikatos ir fizinio aktyvumo studijas. Taigi, viskas pakeliui, viskas į temą (juokiasi), nes pirtis, mano supratimu, yra sveikatingumo dalis.

Pirties drabužiai? Tai kažkas kito, bet taip jau atsitiko, kad augau šeimoje, kurioje kalbos apie madą buvo kasdienis ir įprastas dalykas. Jau daugiau kaip 20 metų mano mama Marijampolėje turi vestuvinių drabužių mados namus. Drabužių dizaino kūrimas – mano genuose (šypsosi).

Vienu gyvenimo etapu net pati ryžausi Kaune atidaryti vestuvinių suknelių mados namus. Sukneles vežėmės iš Graikijos. Jos buvo nišinės ir gal dėl šios priežasties lietuvių nuotakų nesužavėjo. Mados namus teko uždaryti.

– Taigi vaikystę praleidote tarp nėrinių, organzų ir šilkų – princesių pasaulyje?

– Taip visiems atrodo, o man toks gyvenimas buvo savaime suprantamas ir natūralus. Juk gražūs drabužiai, estetiška aplinka lydėjo mane kasdien, o kai pradėjau vesti pirties ritualus, pasigedau patogių, estetiškų drabužių. Teko eksperimentuoti pačiai. Kūriau pirties drabužius, mamos siuvėjos siuvo, o aš juos išbandžiau praktiškai. Jei kas nors būdavo nepatogu – koreguodavome. Per kelerius metus išsigrynino funkcionalūs ir subtilūs modeliai, skirti tiek profesionaliems pirtininkams, tiek ir pirties svečiams.

Maloni: Pirtynos pirtis – ne karštis ir kentėjimas, kas joje ilgiau išbus, bet malonūs pojūčiai ir emocijų paleidimas. / R. Bulotaitės asmeninio archyvo nuotr.

– „Su tavimi, Pirtyna, prasidėjo mano meilė pirčiai“, – atsiliepimuose rašo ne viena moteris. Įdomu, kada jūs pati pamėgote pirtį?

– Jos man patiko seniai ir visokio tipo. Tačiau prieš dešimt metų netikėtai atradau tikrąją lietuvišką pirtį. Ji buvo kitokia – tai laikas sau, lengvas ir malonus garas, švelnus vantų prisilietimas, SPA procedūrų malonumus… Užsikabinau. Parūpo išbandyti ir kitas panašias pirtis, į kurias eidavau kaip viešnia, – tiesiog mėgaudavausi pirties patirtimis.

Maždaug prieš septynerius metus sulaukiau kvietimo mokytis pirties meno. Pagalvojau, kad būtų visai įdomu, tiesiog dėl savęs. Kai atėjo metas praktikai – surengiau pirties ritualus kelioms moterų kompanijoms, sulaukiau gerų atsiliepimų, bet apie pirtininkės karjerą nebuvo jokių minčių.

– Pirtynos pirtis – nauda kūnui ir sielai. Apie pirties naudą kūnui – širdžiai, kraujagyslėms, kepenims, odai ir kt. – kalba moksliniai tyrimai, o kuo matuojate naudą sielai?

– Kaip matuoju? Akimis, nes matau, koks žmogus ateina į mano pirties ritualą ir koks išeina. Per savaitę suruošiu vieną ar dvi pirtis. Buvo etapas, kai jų buvo dvigubai daugiau: moterų, vyrų, bendrų pirčių, individualių. Pavyzdžių, kai žmogus ateina įsitempęs, pavargęs, o išeina laimingas, atsipalaidavęs, turiu į valias. Svečiai dalijasi, kad po keturių pirties valandų jie tarsi nusinulina, sugrįžta į save. Per tą laiką įvyksta didelių vidinių transformacijų.

Poveikis: vanduo žmogų veikia stebuklingai – apipildama vandeniu nuo galvos iki kojų pirtininkė tarsi išplauna iš kūno visus blogus pojūčius. / R. Bulotaitės asmeninio archyvo nuotr.

– Paminėjote pirtis vyrams. Graži jauna moteris – viena pirtyje su vyrais. Ar jaučiatės saugiai?

– Kadangi neturiu nuosavos pirties, renkuosi keletą pirčių erdvių, kuriose jaučiuosi geriausiai. Dirbu viena, bet… šalia visada būna tos pirties šeimininkas. Jūsų klausimas, ar saugiai jaučiuosi, mane nustebino. Niekada nebuvo jokių daugiaprasmių situacijų, nes viską darau profesionaliai. Be to, mano apranga – viską dengianti, nepaliekanti vietos improvizuoti, tad problemų tikrai nesu turėjusi.

– Ar vyrai neprašo, kad padidintumėte pirties temperatūrą? Ar nepiktnaudžiauja karščiu? Spėju, dar vis gajus stereotipas, kad kuo pirtyje karščiau – tuo geriau?

– Gal tas stereotipas būdingesnis vyresnės kartos vyrams? Pas mane renkasi maždaug 30–45 metų svečiai. Pirtininkė, vedlė esu aš, todėl niekada neleidžiu vadovauti kam nors kitam. Smagu, kad mano ritualus pamėgo sportininkai, dažnai atvykstantys su savo antrosiomis pusėmis. Mano pirtyje paprastai būna apie 50–60 °C temperatūra. Nevadinčiau jos karšta, veikiau – komfortiška. Šildau kūną iš lėto ir karštį valdau garu. Jaučiu žmones, kuriems ko reikia, ir prisitaikau.

– Šiais laikais dažnas lietuvis šalia savo namų ar sodybos turi pasistatęs pirtelę. Tik ar pirtinimosi procedūras jis atlieka tinkamai? Kokių klaidų dažniausiai daro savamoksliai pirtininkai ir jų svečiai?

– Pirma klaida – per aukšta temperatūra (80–100 °C). Rekomenduočiau 50–60 °C temperatūrą, šilumą didinant garu ir vantomis.

Antra – per ilgai būnama pirtyje. Vadovaujuosi taisykle „mažiau yra geriau“, todėl rekomenduoju pirtyje būti tik tiek, kiek jaučiatės komfortiškai. Vos atėjus minčiai, kad šilumos pakanka, keliaukite vėsintis. Visi mes esame skirtingi, tad ir pirtyje karštį toleruojame skirtingai.

Trečia klaida – netinkamai atvėstama. Tam, kad jaustumėtės gerai ir kad organizme įsijungtų savireguliacijos mechanizmas, būtina atvėsinti savo kūną vandeniu. Jokiu būdu ne lediniu – kiekvienąkart išėję iš pirties vėsinkite save nuo galvos iki pėdų drungnu vandeniu, išeikite įkvėpti gryno oro.

Ketvirta klaida – per mažai vartojama skysčių vykstant pirties ritualui. Šiltas vanduo, arbata yra būtini, nes pirtyje netenkame daug skysčių. Rekomenduoju gerti šiltesnį vandenį ir arbatą, nesirinkti ledinio.

Penkta klaida – valgymas per pirties ritualą. Tuo metu rekomenduoju nevalgyti – reikia leisti kūnui išsivalyti. Geriausia pavalgyti 2 valandas iki pirties arba jau po viso pirties ritualo.

Dažnai žmonės, būdami pirtyje, bijo pradaryti duris, įleisti gryno oro. Jie sako: dings šiluma. Aš sakau, kad grynas oras yra net labai svarbus pirties mikroklimatui.

Eterinių aliejų, kitų kvapų naudojimas vandenyje – vis dar pasitaikanti klaida, kai į vandenį įlašinama eterinių, kvapniųjų aliejų, jų mišinių ir vanduo pilamas ant akmenų. Šis veiksmas turi kancerogenišką poveikį. Yra daug kitų būdų tinkamai paskleisti norimą aromatą nekenkiant savo sveikatai: naudojant druską, vėduoklę ir kt.

– Ar dažnai pasitaiko svečių, kurie į pirtį ateina su sintetinio pluošto drabužiais?

– Deja, vis dar pasitaiko, nors daug mano svečių jau turi įsigiję Pirtynos lino drabužių. Pirtyje kuriu pritemdytą, komfortišką aplinką, kad moterys galėtų ir visai nusimesti drabužius arba būti prisidengusios pirties skara.

– „Ritualas“ mūsų pokalbyje – dažnas žodis. Senovėje iš tiesų pirtyse vykdavo apeigos, per kurias buvo siekiama atsikratyti neigiamų energijų, blogų dvasių. Įdomu, kokie šių dienų Pirtynos ritualai?

– Į mano pirties ritualus įeina daug dalykų, tai ir pasivaikščiojimas miške, skirtingi užėjimai į pirtį su kvapniomis žolelėmis. Svečius pasitinku su tam tikrais žodžiais, palinkėjimais, o kai visi patogiai įsitaiso ant gultų, kviečiu užsiimti savistaba, įsivertinti savijautą čia ir dabar. Kiekvienas užėjimas į pirtį – tarsi skirtingas ritualas. Per vieną išsivalome kūną, kvėpavimo takus, vanojamės ir t. t. Per kitą – SPA procedūros. Visko neišvardysiu – reikia patirti.

Natūralu: Pirtyna vantas riša, žolelių arbatas ruošia iš čia pat gamtoje randamų gėrybių. / R. Bulotaitės asmeninio archyvo nuotr.

– Jūsų tinklalapyje daug Pirtynos nuotraukų su žolynais – naudojate juos savo pirtyse?

– Taip. Man patinka naudoti viską, ką randu gamtoje tam tikru sezonu. Tarkim, žiemą mano pirtyje atsiranda pušų spyglių, eukaliptų, spanguolių ingredientų. Vasarą – braškių, liepų žiedų, mėtų, agurkų ir pan. Tų pačių ingredientų gali būti visur: gėrime, kūno šveitiklyje, kvape. Man patinka stiprus sezoniškumas, todėl mano pirtys skirtingu metų laiku labai skirtingos.

Kūno ir dvasios švara, maistas, miegas, fizinis aktyvumas – visa tai apie mane. Keletą metų esu dirbusi aromaterapijos srityje. Man svarbu, kad priemonės, su kuriomis dirbu, būtų natūralios. Kad žmogus, atėjęs į pirtį, atsikratytų tiek negatyvių minčių, tiek atsiribotų nuo išorinių faktorių, neigiamai veikiančių mūsų organizmą.

– Vasaros vis karštėja. Sutikite, keistoka eiti į pirtį, kai lauko temperatūra 30 °C šilumos. Ar vedate pirties ritualus net ir tada?

– Kodėl gi ne? Aš kaip tik siūlau žmonėms bent kartą gyvenime išbandyti pirtį vasarą, kai tokia aukšta temperatūra. Įdomus potyris: išėjus į lauką atrodo netgi šaltoka (juokiasi).

Beje, ruošti pirtis vasarą man labiausiai patinka, nes tuomet galiu naudoti šviežias vantas iš čia pat rastų medžių šakelių, žolynų. Žiemą jos būna šaldytos arba džiovintos – visai kita bioenergetika. Be to, vasarą viskas aplinkui kvepia, želia, čiulba, ošia. Kaip smagu išeiti po pirties į lauką – gulėti ant žolės ar suptis hamake, maudytis.

Ar skiriasi vantos vyrams ir moterims? Gali būti naudojamos tokios pačios, bet, tarkim, moterims dažniau naudoju surištas iš liepų, klevų šakelių, vyrams – beržų, ąžuolų. Skirtumas? Kitokia bioenergetika. Liepa – subtili, minkšta, o ąžuolas – intensyvus, kietas.

– Kaip dažnai rekomenduotumėte lankytis pirtyje, kad būtų geriausias poveikis savo fizinei ir dvasinei sveikatai?

– Jei įmanoma – kartą per savaitę. Jei ne (žinau, kaip žmonės šiais laikais skuba ir užsiėmę) – bent kartą per mėnesį. Jei ir tai nepavyksta, siūlyčiau pasilepinti pirtiimi bent vieną kartą per sezoną, t. y. žiemą, pavasarį, vasarą, rudenį.

Šiluma žmogų atpalaiduoja ir jis nejučia paleidžia susikaupusią įtampą, emocijas, kartais net ima verkti.

– Kaip sugalvojote dalyvauti televizijos šou „Rykliai. Lietuva“ (angl. „Shark tank“) ir pateiti prašymą-pasiūlymą penkiems garsiausiems šalies investuotojams? Ar Pirtynos pirties drabužiai sulaukė susidomėjimo ir investicijų?

– Jei atvirai, aš net nebuvau girdėjusi apie tokį projektą. Pasiūlė draugė. Užpildžiau anketą, įveikiau kelis etapus ir… sulaukiau „ryklių“ palaikymo. Kodėl pasisekė? Pirtynos veikla (tiek pirčių ritualai, tiek ir pirties drabužiai) nėra vien tik darbas – tai mano gyvenimo būdas, jam atsiduodu visu 100 proc. Žmonės tai mato ir manimi tiki. Galbūt todėl ir „rykliai“ nesunkiai patikėjo mano idėja ir skyrė pinigų jos plėtrai – 30 tūkst. eurų investiciją į mano kurtus pirties drabužius.

– Kertu lažybų, kad laukdama susitikimo su „rykliais“ patyrėte ne vieną stresinę akimirką. Ar sutinkate, kad vis dėlto stresas yra didžiausias XXI a. žmonių žudikas? Gal pirtis gali būti pirmas vaistas nuo jo?

– Manau, kad taip. Pirtynos pirtis – malonumas, poilsis ir saugumas. Pirtyje dažnai vyksta ir vidinių transformacijų. Kai kurie žmonės net nelabai supranta, kas su jais vyksta. Šiluma žmogų atpalaiduoja ir jis nejučia paleidžia susikaupusią įtampą, emocijas, kartais net ima verkti. Aplieju juos vandeniu nuo galvos iki kojų ir matau, kaip su gauta šiluma, garsu, kvapu žmoguje viskas atsileidžia. Tas vanduo, atrodo, padaro kažkokį stebuklą.

Yra nemažai žmonių, kurie nuolat lankosi mano pirtyse. Kai paklausiau, kodėl, jie sakė, kad pirtis yra greičiausias ir efektyviausias būdas atsipalaiduoti, pamiršti visus rūpesčius ir skirti kokybiško laiko sau.

R. Bulotaitės asmeninio archyvo nuotr.

– Kaip malšinate stresą pati – gal irgi renkatės pirtį?

– Tikrai taip. Būti pirties viešnia pas savo kolegas man labai patinka, tai yra ir mano pačios persikrovimo mygtukas.

Šiuo metu stengiuosi neperspausti – organizuoti ne daugiau kaip dvi pirtis per savaitę. Juk po kiekvieno ritualo atiduodu žmonėms dalį savo energijos, todėl reikia laiko atsigauti. Priešingu atveju pasidarysi kaip robotas – dirbsi techniškai, bet be dvasios, jausmo. Pirtynos pirtis – malonūs potyriai, emocijos.

Kai vedu pirties užsiėmimus, visada stengiuosi surasti bent keletą akimirkų, kuriomis galėčiau pasimėgauti ir pati. Stresą nuraminti man labai padeda ilgi pasivaikščiojimai su šunimi, geras miegas, kokybiškas maistas.

– Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad organizuoti pirtis gamtoje – ne darbas, o malonumas, vis dėlto suprantu, kad šis įspūdis apgaulingas. Koks tikrasis jūsų laisvalaikis?

– Laisvalaikiu mėgstu keliauti. Patinka aktyvus poilsis – kopti į kalnus, žygiai, vandens sportas, giluminis nardymas. Kažkada esu net plaukiojusi Raudonojoje jūroje su tikrais rykliais, todėl TV projekte „Rykliai. Lietuva“ jaučiausi kaip žuvis vandenyje.

Dar viena mano aistra – šunys. Auginu australų aviganį Dali (vardą daviau įkvėpta Salvadoro Dali). Su juo užsiimu agility sportu. Tai mano aistra, malonumas ir meditacija.

– Mėgstate planuoti? Pirtyna po dešimties metų…

– Viziją turiu. Po dešimties metų matau save keliaujančią po pasaulio pirtis, SPA centrus, kaupiančią patirtis ir taikančią jas savo pirtyse. Dar viena svajonė – šviečiamasis darbas. Kaip ir minėjote, daug žmonių šiandien turi savo pirčių erdves. Norėčiau įgalinti juos kokybiškai ir maloniai leisti laiką pirtyje su visais ritualais.