Piktina įteisintas reketas

Verslininkai naująjį nekilnojamojo turto mokestį vadina įteisintu reketu.

Vyriausybės užmojai didinti savivaldybių ir valstybės pinigų kapšą gali sužlugdyti smulkias įmones.

Naujasis įstatymas įsigaliojo sausio 4-ąją. Iki šiol tokio mokesčio nemokėjo fiziniai asmenys, turintys jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą, naudojamą komercinei veiklai.

Pasak Registrų centro atstovo spaudai Aido Petrošiaus, vidutinė nekilnojamojo turto rinkos vertė apskaičiuojama peržiūrėjus visus toje teritorijoje įvykusius pirkimo ir pardavimo sandorius ir išvedus vidurkį, kiek panašus statinys kainuoja.

Tačiau Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Marius Busilas mano, kad taikomos vertinimo taisyklės nėra tokios universalios, kad galėtų be klaidų ar paklaidos teisingai įvertinti visus Lietuvos pastatus ir sklypus. „Turto vertės paklaida yra reikšminga, kai įmonei reikia mokėti mokestį“, - vakar „Klaipėdai“ teigė M.Busilas.

Gali būti, kad „atsibudę“ po įsigaliojusios naujovės verslininkai kreipsis dėl turto pervertinimo į registrų centrą, o vėliau gal ir į teismus, apeliuodami, kad nekilnojamojo turto vertė būtų perskaičiuota. Kai kurių stambiųjų įmonių dalis komercinės paskirties turto, pavyzdžiui, valgyklos darbuotojams, anksčiau įvertinta mažiau nei 10 milijonų litų, dabar tapo verta kelių dešimčių milijonų. Tokiai įmonei reikėtų mokėti kelių šimtų tūkstančių litų mokestį per metus.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Finansų skyriaus vedėjos Rūtos Kambaraitės, miesto taryba turėtų galių mažinti šio mokesčio naštą. „Žiūrėsime, kaip jis bus surenkamas. Jei paaiškės, kad dėl jo žlunga verslas, analizuosime situaciją“, - sakė R.Kambaraitė.

Nedidelės maisto prekių parduotuvės Klaipėdos centre savininko Alvydo Griciaus nuomone, naujasis mokestis yra bjaurus todėl, kad visiškai nėra „simbolinis“. „Tai vieno mano darbuotojo alga“, - sakė verslininkas. Jam per mėnesį reikės mokėti per 700 litų nekilnojamojo turto mokesčio.

Perspektyvos, kad neatlaikiusios mokesčio naštos iš didžiųjų miestų centrų pasitrauks ten įsikūrusios įmonės, neneigė ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Remigijus Šimašius. Jo nuomone, šio mokesčio reikėtų atsisakyti, nes taip apmokestinamas turtas, įsigytas iš jau apmokestintų pajamų.