Pernai iš Lietuvos į užsienį nuolat gyventi išvyko 23,7 tūkst. gyventojų, o į Lietuvą imigravo 9,3 tūkst. užsieniečių. Mūsų šalis pagal emigracijos mastą ir toliau „pirmauja“ ES. Migruoja dažniausiai jauni, darbingo amžiaus žmonės.

Lietuviai ištikimi Didžiajai Britanijai

Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė lrt.lt komentuoja, kad „skaičiai teisingi“.

Pernai, palyginti su užpernai, emigrantų iš Lietuvos sumažėjo 2,8 tūkst., o imigrantų padaugėjo 0,7 tūkstančio.

Statistikai skelbia, kad migracijai įtakos turėjo suprastėjusi ekonominė ir finansinė šalies padėtis, sparčiai didėjantis nedarbas ir mažėjantis laisvų darbo vietų skaičius.
Pernai į Jungtinę Karalystę emigravo 26 proc., Airiją - 12 proc., JAV - 11 proc., Vokietiją - 8 proc., Rusiją ir Baltarusiją - po 6 proc., Ispaniją - 5 proc. visų išvykusiųjų.

Statistikų vertinimais, savo išvykimą deklaravo 17 tūkst. (72 proc.), emigrantų, nedeklaravo - 6,7 tūkst. (28 proc.), 2007 metais šie rodikliai siekė atitinkamai 13,8 tūkst. (52 proc.) ir 12,7 tūkst. (48 proc.).

Toliau pirmaujame ES

Lietuva ir toliau pirmauja Europos Sąjungoje (ES) pagal emigracijos mastą.

Išankstiniais „Eurostato“ duomenimis, pernai neigiamas emigravusių ir imigravusių asmenų skaičiaus skirtumas 1 tūkst. gyventojų buvo tik keturiose ES valstybėse: Lietuvoje (-2,3), Latvijoje (-1,1), Lenkijoje (-0,4) ir Bulgarijoje (-0,2).

Migruoja daugiausia jauni, darbingo amžiaus žmonės: kas antras migrantas yra 20-34 metų amžiaus (47 proc. emigravusiųjų ir 46 proc. imigravusių).

Kas šeštas emigrantas buvo iki 18 metų amžiaus (2007 metais - kas penktas).
Pagyvenę gyventojai (60 metų ir vyresnio amžiaus) pernai sudarė 3 procentus visų emigrantų (2007 m. - 4 proc.).

Priežastys tos pačios

Emigracijos priežastys, praneša statistikai, beveik nesikeičia.

Ir pernai, ir užpernai dauguma (70 proc.) emigrantų išvyko į užsienį dirbti.

2008 metais kas dešimtas emigrantas išvyko mokytis, 2007 metais - kas aštuntas.
Dėl šeiminių aplinkybių, t. y. kai išvykstama pas anksčiau emigravusius šeimos narius ar sudarius santuoką su užsieniečiu, per paskutinius dvejus metus išvyko 8 proc. visų emigrantų.

2008 metais daugiau negu pusė (56 proc.) 15 metų ir vyresnio amžiaus emigrantų prieš išvykdami iš Lietuvos nedirbo vienus metus ir ilgiau, 10 proc. dirbo prekyboje, 9 proc. - pramonėje, 4- 5 proc. - transporto, ryšių ir nekilnojamojo turto srityse.

Ekspertai: skaičiai teisingi

Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė teigia, kad Statistikos departamento duomenys atspindį ir legalią, ir nelegalią migraciją.
Pasak jos, nelabai turėtų stebinti faktas, kad pernai į Lietuvą imigravo daugiau žmonių, nei užpernai - tai esą paprasčiausiai lėmė gera ekonominė šalies situacija.

„Iki liepos, rugpjūčio mėnesio apie krizę dar niekas nekalbėjo, tad emigracija mažėjo ir imigracija didėjo. Skaičiai tik vėliau pradėjo keistis: pažiūrėkite mėnesinę statistiką“, - lrt.lt sakė A. Sipavičienė.

Padidėjusi imigracija, anot jos, kaip ir geresnė ekonominė situacija, greičiausiai buvo trumpalaikė.

Banko „DnB Nord“ analitikai prognozuoja, kad kylantis nedarbo lygis gali sukelti antrą jaunimo emigracijos bangą.

Ispanija: emigrantų nedaugėja

Regina Gelūnienė, Lietuvių kultūros ir vietinio bendruomenės centro Almerijoje (Ispanija) direktorė, teigia nepajutusi reikšmingesnio bendruomenės didėjimo ar mažėjimo. Pasak jos, į ekonominę krizę patiriančią Ispaniją imigruoti nesiryžtama, bet ten dirbę lietuviai naudojasi šalies socialinėmis garantijomis, ieško trumpalaikio darbo ir laukia rugsėjį prasidėsiančių darbų žemės ūkyje.

„Atvykus tuo metu galima susirasti darbo. Net ir tie, kurie neturi darbų nevažiuoja, laukia, naudojasi socialinėmis garantijomis, į Lietuvą negrįžta. Ieškosi laikinų uždarbių ir laukia“, - sakė R.Gelūnienė.

Ji pridūrė, kad 2008 metais nemažai lietuvių svarstę galimybę grįžti į Lietuvą (dalis grįžo), tačiau nuo ryžtingesnių žingsnių atbaidė gimtinėje prasidėjęs ekonomikos smukimas. Pasak jos, dėl ekonominių priežasčių į Ispaniją grįžo ir nutarę pasilikti Lietuvoje.

„Buvo prasidėjusi banga to grįžimo, tačiau sustojo. Yra žmonių, kurie naujai atvažiavo, yra žmonių, kurie buvo grįžę į Lietuvą ir vėl sugrįžo čia. Tikrai nesijaučia, kad būtų didelis skaičius tų žmonių“, - sakė R. Gelūnienė.