Migracija

Paukščiai kyla į kelionę

Gamtos mėgėjai lydės ir skaičiuos į šiltuosius kraštus išsiruošusius paukščius. Spalio 2 dieną visoje Lietuvoje, kaip ir 88 pasaulio valstybėse, vyks Paukščių palydų šventė. Nors šiemet Klaipėdos regione ir nebus šiai progai skirtų renginių, tūkstančius migruojančių paukščių ornitologai kviečia stebėti nuo uostamiesčio švyturio ar prie Placio ežero.

Pasak Ventės rago ornitologijos stoties vedėjo Leono Jezersko, geriausiai paukščius stebėti pirmąsias keturias valandas po saulės patekėjimo. Tuomet galima išvysti net 100-300 tūkstančių praskrendančių paukščių. Ypač palanki vieta - Klaipėdos švyturys, nes pro Kuršių neriją praskrenda net 70 proc. sparnuočių, o Ventės ragą - tik 25 proc.

Tačiau iš pajūrio paukščiai ne tik išskrenda. Šiaurės kraštų paukščiai čia atskrenda žiemoti.

Pasak Pajūrio regioninio parko darbuotojo Erlando Paplauskio, kai visa Lietuva išlydi paukščius, čia vyksta jų sutiktuvės. Šiaurės kraštų paukščius traukia akmenuotas, moliuskais turtingas krantas ir kur kas šiltesnis negu jų gimtinėje klimatas.

Paukščių migravimas - vienas paslaptingiausių ir iki šiol neišaiškintų gamtos reiškinių. Kiekvienais metais pavasarį ir rudenį praskrenda milijonai paukščių, keliaudami į gimtąsias vietas ar traukdami iš jų. Paukščiams tenka susidurti su daugybe netikėtumų ir pavojų, todėl jie stengiasi neatsilikti nuo savo pulko, nes tik taip gali išlikti gyvi.

Paukščiai skrenda virš didžiųjų pasaulio miestų, smėlėtų dykumų, vandenynų, sumaniai naudojasi vėjo kryptimis, puikiai orientuojasi pagal saulę ir žvaigždes, todėl kiekvieną kartą neklysdami suranda kelią į pamėgtas vietas. Paukščiai savo palikuonių sulaukia tik tose pasaulio vietose, kuriose gimė.

Daugiausiai žinių apie paukščių keliones suteikia jų žiedavimas. Pernai į Ventės rago ornitologų tinklus pakliuvusi 19 gramų sverianti šelmeninė kregždė per 117 dienų nuskrido net 9 400 km. Ji žiemoja pietų Afrikoje. O vos 5 gramus sveriantis nykštukas žiemoja Anglijoje, Italijoje, Prancūzijoje. „Kas žino, kur įmontuotas paukščių biologinis kompasas? Dar esant kiaušinyje, jiems „sudedami“ visi geografiniai atlasai ir žemėlapiai“, - sakė L.Jezerskas, Ventės rago ornitologijos stotyje šeimininkaujantis jau 57 metus ir kas dieną darbą pradedantis auštant, kada ornitologų paspęstuose tinkluose ima spurdėti daugiausiai paukščių.

Anot L.Jezersko, paukščius suskaičiuoti įmanoma net vienetų tikslumu. Tačiau, kiek tamsų šlamantį debesį primenančiame būryje yra sparnuočių, gali pasakyti tik patyręs stebėtojas.

Sparnuočiai skaičiuojami panašiai kaip kraujyje eritrocitai ir lieukocitai - kiek jų gali būti vienoje atkarpoje. Neįgudusiai akiai padeda fotoaparatas, filmavimo kamera ar radiolokatorius.

Pirmasis pasaulinio masto paukščių stebėjimo renginys įvyko 1993 metais. Lietuvoje kasmet rengiamų rudeninių paukščių palydų metu sparnuočius išlydi daugiau nei tūkstantis žmonių, o kai kuriais metais dalyvių skaičius viršydavo net 10 tūkst. Šio renginio metu mūsų krašte paprastai priskaičiuojama iki 500 tūkst. migruojančių paukščių.

Jau spalio 3 dieną duomenys apie paukščių palydose užregistruotų paukščių skaičius ir rūšis bus pateikti Lietuvos ornitologų draugijai, o ji informaciją pateiks Europos “Paukščių palydų-2004” šventės organizatoriams Bulgarijoje.