Patvirtino: šiemet matematikos egzamino neišlaikė net 35 proc. laikiusiųjų

Blogus matematikos brandos egzamino rezultatus šiemet lėmė senos sisteminės problemos, sako Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) agentūros vadovė Rūta Krasauskienė.

„Iš pokalbių su specialistais, su programų rengėjais, su egzaminų vertintojais galiu pasakyti, kad tai yra sisteminė problema“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė ji.

Agentūros vadovės teigimu, rezultatams įtakos galėjo turėti ir karantinas, ir moksleivių požiūris į mokslą, ir mokytojų motyvacija.

„Tam įtakos vienareikšmiai turėjo ir karantinas, kurio sąlygomis ir dabartiniai abiturientai mokėsi vienerius metus, bet, antra vertus, mokyklose yra nemažai problemų – tai yra tas pats moksleivių pamokų lankomumas ir moksleivių mokymosi motyvacija, ir mokytojų motyvacija. Daugybė tų sudėtinių dalių, matyt, ir sudaro visą problemos esmę“, – tvirtino R. Krasauskienė.

Tam įtakos vienareikšmiai turėjo ir karantinas, kurio sąlygomis ir dabartiniai abiturientai mokėsi vienerius metus.

Ji atsisakė nurodyti, kiek tiksliai abiturientų šiemet neišlaikė valstybinio matematikos brandos egzamino.

„Kol nėra komisijos išvadų, negaliu skelbti“, – teigė Nacionalinės švietimo agentūros direktorė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė vėliau žurnalistams patvirtino, kad egzamino neišlaikė 35 procentai laikiusiųjų.

Ketvirtadienį J. Šiugždinienė paprašė atlikti valstybinio matematikos brandos egzamino papildomą vertinimą ir jo rezultatus tvirtinti atlikus papildomą analizę.

NŠA sudarė specialią darbo grupę nustatyti, dėl kokių priežasčių abiturientai blogai išlaikė matematikos egzaminą.

„Nors rezultatai dar nepaskelbti, žinome, kad matematikos egzamino rezultatai yra blogesni nei pernai, panašūs į 2020 metų rezultatus. Negali būti kompromisų, kai kalbame apie vaikų ateitį lemiančius sprendimus“, – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pranešime cituojama J. Šiugždinienė.

Tuomet matematikos egzaminą išlaikė 67,61 proc. kandidatų.

„Visa Europa susiduria su panašia situacija, yra susilpnėję mokinių gebėjimai ir mokymosi pasiekimai tiek gamtos, tiek tiksliųjų mokslų“, – ketvirtadienį tvirtino R. Krasauskienė.

„Akivaizdu, kad dabartinei moksleivių kartai mokytojų taikomi metodai tikriausiai nėra tinkami arba nėra pakankami ir dėl tos priežasties tikriausiai reikėtų ateityje peržiūrėti ir metodiką“, – svarstė ji.

NŠA vadovė priminė, kad Lietuvoje bus keičiamos bendrosios ugdymo programos, egzaminų reikalavimai, vidurinio ugdymo programa, numatoma daryti daugiau moksleivių žinių patikrinimų.

NŠA duomenimis, matematikos valstybinį brandos egzaminą šiemet ketino laikyti 15 tūkst. 834 jaunuoliai.

P. Peleckio / BNS nuotr.

J. Šiugždinienė: tai buvo nemaloni staigmena

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė pripažįsta, kad ypač blogi matematikos valstybinio brandos egzamino rezultatai, kurių nuspręsta kol kas neskelbti, jai buvo neigiamas siurprizas. Ministrė teigia šiuo metu laukianti ekspertų išvados ir kol kas tikina negalinti komentuoti, ar matematikos egzamino kartelė galėtų būti nuleista.

„Yra dideli skirtumai rezultatų praėjusių metų ir šių. Ir tai yra be galo atsakingas sprendimas. Paprašiau papildomos informacijos, papildomo vertinimo ir analizės, kad turėčiau visą informaciją, kuri susijusi su egzamino rezultatais“, – žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį ketvirtadienį komentavo J. Šiugždinienė.

Toks neigiamas siurprizas, kad vis dėlto mūsų matematikos žinios negerėja.

Ministrės teigimu, matematikos egzamino rezultatai, kurių kol kas nuspręsta neskelbti, yra panašūs kaip 2020 metais. Neoficialiais duomenimis, prognozuojama, kad egzamino galėjo neišlaikyti apie 35 proc. mokinių.

J. Šiugždinienė kol kas nesiryžta spekuliuoti, kokios priežastys galėjo nulemti ypač prastus šių metų matematikos egzamino rezultatus.

„Tikrai nenorčiau komentuoti, dėl ko taip galėjo atsitikti ir spekuliuoti. Pamatysiu, kokią išvadą ekspertai pateiks“, – sakė ministrė.

„Tai buvo siurprizas, nes tikrai pernai rezultatai buvo geri. (...) Toks neigiamas siurprizas, kad vis dėlto mūsų matematikos žinios negerėja“, – pažymėjo ji.

J. Šiugždinienė taip pat akcentuoja, kad siekiant keisti situaciją reikia struktūrinių pokyčių.

„Reikalingi sisteminiai pokyčiai. Problemos pakrapštymas neveikia. Tie sisteminiai pokyčiai – nauja bendrojo ugdymo programa, kuri startuoja 2023 m. Ji labiau orientuota į kompetencijas, mąstymo gebėjimų ugdymą, problemų sprendimą. Įvedami tarpiniai vertinimai, kurie sudarys galimybes vaikams mokytis žymiai nuosekliau“, – sakė ministrė.

Ministrė taip pat tikina, kad egzamino rezultatų skelbimo pavėlinimas neturės įtakos stojimo į aukštąsias mokyklas procesui.

„Niekas neužsitęs. Rezultatai skelbiami palaipsniui. Kol kas, kaip žinoma, nėra paskelbti nei fizikos, nei chemijos egzaminų rezultatai. Jie, kaip ir buvo numatyta, bus paskelbti liepos 12 d. Apeliacijų tvarka taip pat yra nustatyta, iki liepos 23 d. Taip kad mokiniams tikrai niekas nesikeičia“, – sakė J. Šiugždinienė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

ttt

ttt portretas
tik pamąstymas. Kažin kokia tų neišlaikiusių socialinė padėtis? Ar tėvai kartais ne turtuoliai kurie viską perka? jei turtuoliai, tai pasirodo, kad proto nenupirksi

O kam

O kam portretas
ta matematika, jeigu yra debilus ismanusis ir kompas.Degraduojam toliau.tai yra, degrduojami toliau.

Bet rusu kalbai kiek pamokų

Bet rusu kalbai kiek pamokų portretas
Lietuviškose mokyklose tuščiai leidzia laika, rusų kalbos mokytoju daug reikia, o Šiugždinienė nežada nieko daryti ateinančiais mokslo metais. Rusų mokyklose is visov8 rusu kalbos pamokos per savaitę
VISI KOMENTARAI 33
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių