Ką daryti susidūrus su tokiu gyvūnu ir ar už tai gresia kokia atsakomybė, plačiau pakomentavo AAD Gyvosios gamtos priežiūros skyriaus patarėjas Sigitas Mikėnas.

– Gegužė – pavojingiausias mėnuo. Ką ir kodėl fiksuojate?

– Gegužės mėnesį, pagal mūsų kelerių metų statistinius duomenis, fiksuojami didžiausi susidūrimų su laukiniais gyvūnais skaičiai. Praėjusiais metais buvo fiksuota daugiau negu 1,3 tūkst. įvykių vien per gegužės mėnesį. Jeigu lyginsime su kitais mėnesiais, pavyzdžiui, kovo ar rugpjūčio – tai perpus daugiau.

Susidūrimų skaičius didėja dėl keleto priežasčių. Natūralu, kad gegužės mėnesį prasideda elninių žvėrių migracija ir jauniklių atsivedimo periodas. Praėjusių metų jaunikliai atstumiami šiek tiek toliau nuo mamų, nes mamos eina atsivesti kitų mažylių ir jie pradeda klaidžioti vieni – be priežiūros. Antras momentas – keičiasi maitinimosi vietos. Jei žiemą buvo žiemavietės, dabar prasideda vasaros vietos, kuriose jie maitinasi.

– Kodėl iš esmės daugėja įvykių? Ar daugėja laukinių gyvūnų, ar vairuotojai tampa išsiblaškę?

– Manau, lemia visi faktoriai, nes gyvūnų skaičius didėja. Pagal statistinius duomenis sumedžiojama jų daugiau, ypač elninių, su kuriais ir įvyksta pagrindiniai susidūrimai. Vairuotojai, matyt, taip pat atsipalaiduoja – atšilus orams, šviečiant saulei padidėja automobilių greičiai, sumažėja atidumas. Visi šie veiksniai susijungia ir įvykių skaičius išauga.

– Kokiuose keliuose dažniausiai fiksuojami tokie įvykiai?

– Keliuose, kurie yra atitverti, įvykių fiksuojama mažiau, ypač tose vietose, kur yra gyvūnų praėjimai. Tačiau yra kelių, kur nėra pilnų aptvėrimų – ten tikrai pasitaiko įvykių. Stambieji gyvūnai, tokie kaip briedžiai ar elniai, jei stipriai pabaidyti, gali net nebijoti atitvarų – jiems tai nėra kliūtis.

– Ar gyvūnai atklysta į priemiesčius?

– Į priemiesčius jie tikrai atklysta. Kiekvienais metais Vilniaus mieste fiksuojami įvykiai su stirnomis, pasitaiko ir su briedžiais. Tai natūralu – gyvūnai priartėja prie žmogaus, blaškosi, kai prasideda šviesusis paros metas. Bandydami išeiti iš miesto teritorijos, jie patenka į autoįvykius.

– Kada dažniausiai įvyksta nelaimės?

– Daugiausiai įvykių nutinka švintant arba temstant – tada gyvūnai tampa aktyvesni. Vairuotojai tokiu paros metu turėtų rinktis saugų greitį – net mažesnį nei leistinas. Jei šalikelėse pamato laukinių gyvūnų – stirnas, briedžius ar kitus, reikėtų atkreipti dėmesį, kad netoliese jų gali būti ir daugiau. Jie gali perbėgti kelią už kelių šimtų metrų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ką daryti susidūrus su gyvūnu?

– Susidūrus su gyvūnu reikia skambinti 112 ir informuoti apie situaciją. Jei gyvūnas žuvo, informacija pasiekia Aplinkos apsaugos departamentą ir medžiotojus, kurie pagal nustatytą tvarką gyvūną surenka. Jei gyvūnas po įvykio yra sužalotas, bet gyvas, informacija perduodama Laukinių gyvūnų globos centrui – atvyksta veterinarijos specialistai ir įvertina situaciją.

– Ką daryti, kad tokių nelaimių būtų mažiau?

– Pagrindinis dalykas – vairuotojų atidumas, greičio pasirinkimas. Pamačius gyvūną, reikia sumažinti greitį ir stebėti aplinką. Ypač tose vietose, kur yra įspėjamieji ženklai, pamiškės ar laukai. Rekomenduojama naudoti ir specialius švilpukus, montuojamus priekinėje automobilio dalyje – prie grotelių ar buferio. Jie skleidžia garsą, kuris atbaido gyvūnus.

– Ar susidūrus su gyvūnu kaltas yra vairuotojas?

– Šioje situacijoje tyčios nėra. Žala laukinei gyvūnijai nėra atlyginama ir poveikio priemonės vairuotojui nenumatytos.