O. Šurajevas – apie jaunųjų advokatų skandalą: jūs tiesiog darote pramogą iš psichikos ligonių

– Koks jausmas apėmė pamačius tokį jūsų kolegų įrašą feisbuke? Ar tai nestigmatizuoja žmonių, kurie turi psichikos problemų? Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vienas iš aštuonių pasaulio gyventojų susiduria su šia problema.

– Tiesą sakant, apėmė labai blogas jausmas. Mes visada stengiamės etiškai ginti žmogaus teises. Mano ir visų narių požiūriu žinutė buvo labai nejautri. Tema – labai svarbi. Kai mes sužinojome, dėjome visas pastangas , kad žinutė kuo greičiau būtų panaikinta ir kad būtų atsiprašyta. Šiuo atveju mes pripažįstame dvi klaidas. Pirmiausiai, Kauno kolegos neįvertino, kokią paslaugą jie pasirinko. Akivaizdu, kad noras buvo sustiprinti komandą, bet mums, kaip šios profesijos atstovams, keliami daug aukštesni reikalavimai. To jie neįvertino. Aišku, antroji buvo padaryta komunikacinė klaida. Žmogus, kuris išplatino šį įrašą, nepagalvojo, kaip sureaguos tos socialinės grupės asmenys.  Žmonės, kurie tai padarė, labai gailisi, nesitikėjo, kad bus tokios reakcijos. Tai rodo, kad ši problema labai opi ir svarbi visuomenėje. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ši pramoga, kaip suprantu, nebuvo specialiai suorganizuota tik jauniesiems advokatams, ji prieinama visiems norintiems?

– Kai pabandėme pasiaiškinti, kodėl buvo pasirinkta būtent ta vieta, mums atsakė, kad čia galėjo priimti daug narių. Kadangi komandos didelės, tai ir pasirinko tokią pramogą. Šia pramoga gali naudotis daug klientų.

O ką apie tokias pramogas galvoja komikas Olegas Šurajevas?

Bet jei paimate psichiatrinę tiesiog kaip pramogos vietą ir gąsdinate kitus žmones psichais, ir viskas, tuomet labai liūdna.

 

– Kokia jūsų nuomonė?

– Galima tą daryti, bet tuomet nereikia nustebti, kai dalis visuomenės sakys, kad jūs tiesiog darote pramogą iš psichikos ligonių.

– Klausimas, ar su mūsų visuomene viskas gerai, jeigu atsiranda tokia pramoga, kaip „Pabėgimo kambarys“ psichiatrijos ligoninėje arba žaidimų kambarys „Vilniaus getas“?

– Įsivaizduokite, 1990-aisiais per televiziją parodytas moterimis persirengęs vyras buvo juokinga pramoga. Ir čia labai subtilus momentas. Ir komikai kai kurie persirengia moterimis. Jeigu gyvename visuomenėje, kad mums linksma paimti neįgalų žmogų ir tiesiog linksmintis, nes tai yra linksma, čia yra liūdna. Kita vertus, bet kokias temas galima naudoti pramogai, priklauso nuo konteksto. Pavyzdžiui, pastatyti spektaklį ir vaizduoti scenoje psichiatrinę ligoninę, jei po tuo slypi kažkoks moralas, potekstė, yra kas kita. Bet jei paimate psichiatrinę tiesiog kaip pramogos vietą ir gąsdinate kitus žmones psichais, ir viskas, tuomet labai liūdna. Šiuo atveju galima suprasti, kad  kūrėjai bando psichinę ligą parodyti baisią, kaip kažką nepriimtino, tarsi, Černobylis. Tai yra labai liūdnas dalykas. Ir, aišku, kiekvienas čia turės savo nuomonę, kažkas sakys, kad nieko blogo tame nemato. Bet tai čia irgi yra dalis mūsų visuomenės.  

Feisbuko nuotr.