Vis dėlto, kaip nepadaryti klaidų ir nelikti be žalos atlyginimo – ką turite žinoti aiškino advokatas Edmundas Rusinas.
– Policijos siūlymas spręsti situaciją patiems vairuotojams tarpusavyje – daugiau naudingas ar žalingas būtent mums, vairuojantiems?
– Jis yra racionalus, padedantis sutaupyti laiką ir tuo pačiu taupantis policijos pareigūnų laiką, kurie tam tikrais atvejais tikrai turi svarbesnių darbų. Tačiau egzistuoja tam tikri atvejai, tam tikros situacijos ar aplinkybės, kai visgi, nori nenori, policija turi atvažiuoti į įvykio vietą. Tai yra tada, kai yra sužalotų asmenų, kai dvi šalys nesusitaria dėl kaltės, kai eismo įvykyje dalyvauja kelios transporto priemonės – tokiais atvejais policija privalo atvykti ir surašyti protokolą, nustatyti, kas kaltas dėl eismo įvykio.
– Turbūt nesusitarimas yra dažniausias faktorius, jeigu taip galima pasakyti? Bet kokiu atveju, patekęs į avariją, retai būna taip, kad abu vairuotojai sutaria – „gerai, gerai, kaltas, kaltas, susitarėme, viskas“. Ar dažnai pasitaiko tokių ginčų, kai policija privalo įsikišti ir pildymas savo ranka nei bus veiksmingas, nei teisingas?
– Ginčai turbūt pasitaiko visais atvejais, nes tai žmogiška ir suprantama – tai emocijos ir psichologija. Tačiau, nuslūgus pirmai emocijai ir psichologinei įtampai, natūralu, kad žmonės racionaliai įvertina situaciją, supranta: visgi esu kaltas arba nekaltas, ir prieina prie sprendimo, kuris įforminamas atitinkamu dokumentu.
– Svarbiausi niuansai pildant deklaraciją – kokių klaidų pasitaiko, kas čia painu?
– Dažnai pasitaiko, kad žmonės neskiria, kas yra kaltas dėl eismo įvykio. Pasirašo tas, kas kaltas, kad nekaltas, arba atvirkščiai – iš streso. Dažnai būna, kad pasirašo ir kad kaltas, ir kad nekaltas. Pati deklaracija nėra paini, tačiau anksčiau dažnai pasitaikydavo atvejų, kai nukentėjusysis pasirašydavo dviejose vietose – ir kad nekaltas, ir kad kaltas.
– Jeigu nukentėjusysis pasirašys kaip kaltas, automatiškai tampa nusikaltęs?
– Ne, tai jokiu būdu nereiškia, kad jis kaltas. Tai – tik valios išraiška, tačiau jeigu ji neatitinka konkrečių faktinių aplinkybių, konkrečios situacijos, asmuo negali būti laikomas kaltu. Bet kokiu atveju net ir draudimo bendrovės, vertindamos, kas kaltas, gali nepripažinti atitinkamo parašo ar pozicijos, jeigu tai akivaizdžiai prieštarauja faktinėms aplinkybėms.
– Vadinasi, deklaracija nėra dokumentas, kuris jau nenuginčijamas pasirašius?
– Tai yra dokumentas, tačiau jo turinys gali neatitikti aplinkybių, ir šiuo atveju tai nėra galutinis įrodymas. Jeigu šalys pasirašė neteisingai, jos gali pripažinti suklydusios – nuoširdžiai suklydusios. Tai reiškia, kad ta valia gali būti koreguojama.
– Mums lengva dabar kalbėti studijoje, kai nesame dvi minutės po eismo įvykio. Kai esi po įvykio, ypač, su visa pagarba, jei esi vyresnis vairuotojas arba dar labai mažai patyręs, tai tokių niuansų ar kabliukų lape, kurį tau paduoda, tikrai galima aptikti arba, priešingai, nepastebėti. Į ką vertėtų atkreipti dėmesį? Kokiais atvejais galima apsigauti?
– Mums lengva kalbėti, bet reikia nurimti ir suprasti, ar tai, ką pasirašome, ar tai, ko iš manęs prašo kita šalis, iš tiesų atitinka mano valią ir supratimą. Ne tą supratimą, kad „iš principo nesutinku“, bet kai prašoma pasirašyti dėl kaltės, o žmogus net nesupranta, apie ką kalbama. Tokiu atveju tikrai rekomenduojama neskubėti pildyti deklaracijos, o kviesti policiją. Policijos pareigūnai vis tiek turės atvykti, kad išsiaiškintų aplinkybes.
Kita vertus, vis dar pasitaiko atvejų, kai žmonės piktnaudžiauja pildydami deklaraciją. Pavyzdžiui, sako: „dabar neužpildome, išvažiuosime, susitiksime vėliau“, o paskui teigia, kad kitas vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos, pradeda kalbėti, kad norėjo pildyti, bet kitas vairuotojas pasišalino ir, jeigu neatlygins žalos, kreipsiuosi į policiją dėl pasišalinimo iš įvykio vietos. Tokiu atveju reikia racionaliai įvertinti situaciją – galbūt paskambinti šeimos nariams, jaunesniems ar vyresniems, ir pasitarti. Tai padeda nusiraminti ir teisingai pasielgti.
– Kaip suprantu, dabar jau kalbame apie tam tikrą sukčiavimą – apie tuos, kurie tyčia sukelia eismo įvykius ir nori gauti kompensaciją iš draudimo?
– Tai vienas iš atvejų, bet nebūtinai tyčinis – gali būti ir netyčinis. Tačiau net iš netyčinio gali atsirasti piktnaudžiavimas: „dabar nepildykime, tu neturi laiko, aš taip pat, užpildysime kitą dieną“, o vėliau pareiškiama, kad kitas pasišalino iš įvykio vietos.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– O ta deklaracija – jeigu supildyta neteisingai arba emocijų apimtas žmogus padaro klaidų – ar galima vėliau pildyti naują, o pirmąją anuliuoti? Ar tai įmanoma? Ar ją galima nuginčyti?
– Taip, savo poziciją išdėstyti įmanoma. Šiuo atveju net ir draudimo bendrovėje, iškilus ginčui, galima pereiti ir į administracinę teiseną, administracinio nusižengimo teiseną. Ten valia tikrai bus išklausyta.
– Tarkime, žmogus įvažiuoja į dureles, ištraukia 200 eurų ir sako: „susitariame taip“. Ar tai gali užtraukti teisinę atsakomybę, ar tai jau kiekvieno reikalas?
– Tai turbūt nėra racionalu. Mokame už draudimo įmokas, turime civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, todėl problemą galima išspręsti civilizuotai, kvalifikuotai ir greitai – neduodant 200 eurų, o užpildant dokumentus. Dar ramiau – jei kyla abejonių dėl kokių nors niuansų, visada galima kviesti policijos pareigūnus.
Naujausi komentarai