Nuo sausio Nacionalinė šeimos taryba tampa biudžetine įstaiga

Seimas šią savaitę 71 balsu „už“, penkiais „prieš“ ir septyniems parlamentarams susilaikius priėmė Šeimos stiprinimo įstatymo pataisas. Pagal jas, taryba yra iš valstybės biudžeto išlaikoma biudžetinė įstaiga. Iki šiol buvo numatyta, kad ji veikia visuomeniniais pagrindais.

Tarybos pirmininkui bus mokamas darbo užmokestis, o jos nariams už dalyvavimą tarybos veikloje – ne. Vadovą rinks patys tarybos nariai, skiriamas jis bus Seimo balsavimu.

Už pataisas kalbėję Seimo nariai tvirtino, jog reikia institucijos, kuri sistemiškai vertintų šeimos politiką ir teiktų siūlymus jos formavimui, kritikai argumentavo, jog rūpestį šeimą užtikrintų materialinės gerovės augimas, o ne papildomų biurokratinių institucijų kūrimas.

„Tai yra dar viena biurokratinė organizacija. Aš manau, kad atlyginimai, vaiko pinigai – tai yra konkreti pagalba šeimai. Todėl labai keistai atrodo, kad nerandame pinigų šeimoms stiprinti per jų materialinę gerovę, geresnes darbo sąlygas, kitus dalykus, bet bandome viską biurokratizuoti“, – sakė socialdemokratas Algirdas Sysas.

Todėl labai keistai atrodo, kad nerandame pinigų šeimoms stiprinti per jų materialinę gerovę, geresnes darbo sąlygas, kitus dalykus, bet bandome viską biurokratizuoti.

„Valstietis“ Arūnas Gumuliauskas teigė, kad „čia nereikės milijoninių lėšų, reikės 62 tūkst. eurų“.

„Aš dar vis manau ir manysiu, kad šeima tikrai yra mūsų visuomenės pagrindinė ląstelė, pasisakau už šio įstatymo priėmimą ir galvoju, kad tai prisidės prie mūsų šeimos politikos stiprinimo“, – kalbėjo A. Gumuliauskas.

Konservatorių atstovas Laurynas Kasčiūnas tvirtino, kad reikia „turėti platformą, kuri leistų analizuoti mūsų šeimos politikos stiprybes ir silpnybes“.

„Iš tikrųjų demografinė situacija tiek Lietuvoje, tiek visoje Europos Sąjungoje yra liūdna. Jei mes nieko nedarysime, nerasime kelio į proveržį, 2050 metais vienam senjorui Lietuvoje bus tikrai du dirbantieji“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Laisvės partijos vadovė Aušrinė Armonaitė tuo tarpu siūlė „į šeimą žiūrėti kuo plačiau ir nekurti papildomų tarnybų“.

„Nesprauskime šeimos į rėmus, kuriuos supranta čia keli Seimo nariai, pagal juos diktuoja visai valstybei, visiems žmonėms, kaip jie turėtų gyventi“, – sakė parlamentarė.

Nacionalinė šeimos taryba kaip institucija numatyta prieš porą metų Seimo priimtame prieštaringų vertinimų sulaukusiame Šeimos stiprinimo įstatyme. Jo šalininkai teigė, jog įstatymas būtinas siekiant užtikrinti ilgalaikę ir koordinuotą šeimos politiką, o kritikai įžvelgė galimybę diskriminacijai.

Įstatymo preambulėje skelbiama, kad „šeimos pagrindas yra laisvas vyro ir moters apsisprendimas prisiimti šeimai būdingas moralinio ir teisinio pobūdžio pareigas“, o „vyro ir moters papildomumas yra šeimos, kaip pirminės ir prigimtinės bendruomenės bei palankiausios vaiko augimo, vystymosi ir ugdymo aplinkos, kūrimo pagrindas“.