Nors dauguma įpratę paparčių ieškoti ūksminguose miškuose, pasirodo, paparčiai auga ir pievoje. Tiesa, ypatingi – tik vienoje, netoli jūros.
O norint aptikti išskirtinius paparčius, tenka pulti ant kelių. Tik taip gali pamatyti mažąjį varpenį – tokį mažą papartėlį, kuris kone sulig nagu.
„Dabar didžiausią dydį jis pasiekė, sporos praktiškai jau atsivėrusios. Sporų jau didžioji dalis išbarstyta, būtent prieš Jonines yra tas laikotarpis, o po Joninių jis jau nunyksta“, – pasakojo ekologas Erlandas Paplauskis.
Pamatyti tokius papartėlius galima tik iki Joninių. Šiuos augalus prieš penkerius metus ekologas aptiko Pajūrio regioniniame parke, irgi prieš pat Jonines. Radinys prilygintas stebuklui, nes mažieji varpeniai laikyti jau išnykusia paparčių rūšimi.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Gamtininkai sakome – propapartis. Tai yra paparčių kaip ir protėviai, iš kurių išsivystė mūsų žinomi sudėtingesnieji paparčiai“, – aiškino E. Paplauskis.
Rasti mažylius paparčius, anot ekologo, pavyko iškirtus krūmus ir atkūrus pajūrio pievą.
„Jie tokie paslaptingi – gali daug metų nepasirodyti, glūdėti žemėje, ir kažkuriais metais, matyt, sprogimas įvyko po gamtotvarkos priemonių“, – samprotavo E. Paplauskis.
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė Radvilė Rimgailė-Voicik su studentais pernai šioje pievoje suskaičiavo 5 tūkstančius, o šiemet – net per 7 tūkstančius mažųjų varpenių. Ir čia, anot mokslininkės, didžiausia Baltijos šalyse ir viena didžiausių Europoje mažųjų varpenių augaviečių.
Pieva unikali ir tuo, kad čia gali išvysti ir kitų miniatiūrinių, retų papartėlių. Dar ir keistai vadinamų, kaip spėja gamtininkai, – pagal lapų formą.
„Iš lotynų kalbos išvertus būtų gyvatės liežuvis, o Lietuvoje liaudiškai vadinamas uošvienės liežuviu. Bet tai irgi yra būtent driežlėlinių grupės atstovas“, – sakė ekologas.
Pievoje taip pat galima rasti labai mažą papartėlį – daugiaskiltį varpenį. Jis irgi Raudonosios knygos gyventojas.
Anot ekologo, paparčius žmonės ne šiaip prieš Jonines prisimena, nes tai – paparčio žiedo ieškojimo šventė. Nors visi žino, kad paparčiai nežydi, ekologas sakė, kad paparčiuose įžiūrėti žiedo analogiją galima.
„Paparčiai turi prožiedą – taip reiktų sakyti, žiedo protėvį. Iš kažko panašaus ilgainiui išsivystė organizmuose į tą organą, kurį vadiname žiedu“, – aiškino jis.
Ir žiedo analogas paparčiuose simbolizuoja meilę.
Įvairiais mitais paparčiai esą irgi ne šiaip apipinti, mat jie – seniausi mūsų planetos gyventojai, pasirodę kur kas anksčiau nei dinozaurai.
Naujausi komentarai