Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisija (OVPKK) siūlys pakeisti įstatymus taip, kad būtų užtikrinta efektyvesnė priežiūra institucijų, vykdančių piliečių telefoninių pokalbių pasiklausymą.

Prokurorai nekomentavo

„Komisija po pokalbio su generaliniu prokuroru Algimantu Valantinu ir jo pavaduotoju Gintaru Jasaičiu nusprendė kreiptis į Seimo pirmininkę, kad ji sudarytų darbo grupę, kuri parengtų Operatyvinės veiklos įstatymo pataisas, kurios leistų pilnai kontroliuoti tokią operatyvinę veiklą kaip telefonų pasiklausymas“, - pirmadienį po OVPKK posėdžio, kuriame dalyvavo Generalinės prokuratūros vadovai, žurnalistams sakė šios komisijos pirmininkas Aleksandras Sacharukas.

Pasak jo, dėl tokių pataisų būtinybės yra sutarta su generaliniu prokuroru. „Jis dalinai sutiko, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą neįmanoma visiškai pilnai ir efektyviai sukontroliuoti tokios operatyvinės veiklos“, - teigė A.Sacharukas.

Pats A.Valantinas nekomentavo savo apsilankymo komisijoje ir pusantro valandos trukusio posėdžio. „Viską pasakys komisijos pirmininkas“, - bent keturis kartus pasakė jis žurnalistams, kartu su G.Jasaičiu vilkdamasis paltą ir skubiai išeidamas iš Seimo.

Idėjos sklando nuo 2000-ųjų

OVPKK pirmininkas nekonkretizavo, kokios pataisos įstatyme bus rengiamos, tačiau užsiminė, kad visose leidimų pasiklausyti pokalbius telefonu išdavimo stadijose yra problemų. „Yra vidinė, prokuratūros ir teismų kontrolė. Mes išanalizuosim, kur yra spragos ir pateiksime savo pasiūlymus dėl to, ką reikia pataisyti, kad kontrolė būtų kuo efektyvesnė“, - tvirtino A.Sacharukas.

Jis užsiminė, kad generalinio prokuroro ir anksčiau OVPKK posėdyje apsilankiusio Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro Anatolijaus Mirnyj pateikti atsakymai į komisijos narių klausimus „buvo prieštaringi“. Tačiau kur slypi prieštaravimai, komisijos vadovas nedetalizavo.

A.Sacharukas paminėjo, kad jau nuo 2000 metų kartais vis iškeliamas klausimas, kad nepakankamai kontroliuojamas leidimų pasiklausyti leidimų išdavimas, tačiau iki šiol nieko šioje srityje nepakeista. OVPKK pirmininkas sakė nežinąs, kodėl taip atsitiko.

Seimo pirmininkės prašymu

Seimo pirmininkės Irenos Degutienės prašymu OVPKK tyrė įtarimus, kad pastaruoju metu galėjo būti išduodami leidimai pasiklausyti kai kurių žurnalistų telefoniniai pokalbiai. Tokius įtarimus paskleidė visuomenės veikėjas Darius Kuolys, tvirtindamas, kad kai kuriuose teismuose masiškai išduodami leidimai klausytis tų žurnalistų, kurie neva neparankūs Valstybės saugumo departamentui (VSD). Pasak D.Kuolio, leidimai pasiklausyti keliolikos Vilniuje ir kituose miestuose dirbančių žurnalistų telefonų buvo neva išduodami Šiaulių apygardos teisme, atsižvelgiant į Šiaulių apygardos prokurorų teikimus. Į šiauliečių pareigūnus esą kreipdavosi VSD.

A.Sacharukas tvirtino, kad komisijoje nebuvo tirti konkretūs atvejai, kai VSD prašymu teismuose buvo išduodami leidimai pasiklausyti pokalbius. „Mūsų tyrimas buvo plataus pobūdžio, tai reiškia, kad mes tiriame, kaip apskritai kontroliuojama operatyvinė veikla. O tai, kas buvo pasiklausomas - ar žurnalistai, ar Seimo nariai, ar kas kitas – ir kodėl, mes nenagrinėjome“, - pabrėžė OVPKK pirmininkas.

„Mes tik kalbėjome, kad nėra tam tikrų mechanizmų, kurie leistų pilnai kontroliuoti šį procesą ir kad reikia tokius mechanizmu sukurti. Kalbėjome apie visas grandis, pamatėme, kad visur yra trūkumų ir kad reikia jas šalinti“, - pridūrė jis.

Dar susitiks su teismų vadovais

A.Sacharukas sakė žinąs, kiek per metus Lietuvoje yra išduodama leidimų pasiklausyti pokalbių telefonu, tačiau tvirtino nesakysiąs to, nes tai esą tarnybinė paslaptis.

OVPKK dar vasarį žada paskelbti savo išvadas, kuriose gali būti surašyti, kur yra šalintini operatyvinės veiklos kontrolės trūkumai.

Be to, apie sankcijas pasiklausyti telefonus OVPKK nariai kitą savaitę žada pasikalbėti su teismų vadovais.