Įžengei į polikliniką – mokėk. Gavai vaistų receptą – mokėk. Tokia tvarką nori įvesti valstybės biudžeto skyles kamšanti valdžia. Vieni gydytojai tam pritaria, kiti prieštarauja.

Nesupras, už ką moka

Sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas siūlo už apsilankymą poliklinikoje ar ligoninėje įvesti papildomą mokestį, kuris esą drausmintų ateinančius dėl kiekvieno mažmožio, dažnai tik pabendrauti norinčius pacientus. Pavyzdžiui, už apsilankymą poliklinikoje reikėtų susimokėti vieną du litus, už vieną lovadienį – penkis–septynis litus.

Nauji lovos ar recepto mokesčiai esą neturėtų prislėgti nei socialiai remtinų, nei pensininkų pečių.

Nors Lietuvos gydytojų sąjungos vadovas Liutauras Labanauskas tikino, kad kol kas apie naujus mokesčius gydymo įstaigose nėra ko diskutuoti, nes tai tik svarstymas, gyventojai nerimauja.

"Padidėjo mokesčiai sveikatos draudimui, pakilus PVM pabrango vaistai. Už ką dar turime mokėti? Juk Konstitucija garantuoja nemokamą gydymą", – klausė Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė.

L.Labanauskas teigė, kad priemokos turi būti, tačiau reikia griežtai viską suskaičiuoti, o ne daryti eksperimentus. Žmonės nesupras, už ką jie moka, o kalti dėl to liks gydytojai.

Anot jo, kai kuriose ES šalyse pacientai dalį sumos už gydymo paslaugas iš tiesų susimoka, tačiau paprastai tai vyksta per papildomo sveikatos draudimo fondus, kurių Lietuvoje nėra. Taip esą ir turėtų būti civilizuotai pritraukiamos lėšos. Paslaugų įkainiuose turėtų atsispindėti valstybės nekompensuojamos sumos dalis, o žmogus jau pats spręstų, ar jam papildomai draustis ir nebesirūpinti dėl pinigų, ar sumokėti skirtumą gydymo įstaigoje.

Kad medikams būtų mažiau vargo pildant popierius, anot L.Labanausko, mokesčius už receptus galėtų imti vaistininkai.

Rinkliavos idėja pribloškė

V.Augustinienę sumanymas įvesti apsilankymo gydymo įstaigoje ar recepto mokestį pribloškė. Šią savaitę ji ketina susitikti ir apie tai pasikalbėti su sveikatos apsaugos ministru, nes nė viena pacientų organizacija nesutinka, kad šis sumanymas būtų įgyvendintas.

"Neįsivaizduoju, kuris žmogus eina į polikliniką be reikalo. Lėtinėmis ligomis sergantys pacientai į polikliniką eina kas mėnesį išsirašyti vaistų. Su malonumu eičiau į vaistinę, kur vaistininkė galėtų pažiūrėtų kompiuteryje ir išduoti man vaistų. Nestovėčiau eilėje prie gydytojo kabineto durų", – sakė pati cukriniu diabetu serganti V.Augustinienė. Ji svarstė, už ką turėtų mokėti poliklinikoje, jei atėjusi recepto negauna jokios konsultacijos.

"Į polikliniką einu kas du mėnesius, man išrašo septynis receptus. Negi dar turėčiau mokėti už kiekvieną jų penkis ar dešimt litų? O ką reikėtų daryti šeimoms, auginančioms tris mažus dažnai sergančius vaikus?" – klausė V.Augustinienė.

Reikėjo įvesti anksčiau

Sostinės Šeškinės poliklinikos direktoriaus pavaduotoja, šeimos gydytoja Ona Panasenkienė mano, kad sumanymas apmokestinti apsilankymą poliklinikoje teisingas, tačiau visiškai netinkamas šiuo laiku.

"Turėtų būti ne tik apsilankymo, bet ir gydytojo iškvietimo į namus mokestis. Tačiau šiuo metu, kai tiek daug bedarbių ir ekonominė padėtis kasdien blogėja, jo įvesti negalima, nes sulauksime baisios žmonių reakcijos", – sakė O.Panasenkienė.

Gydytoja mano, kad tokį mokestį reikėjo įvesti gerokai anksčiau. Dabar rinkliavų poliklinikose neturėtų būti. Valstybinė ligonių kasa turėtų nustatyti didesnius paslaugų įkainius ir atitinkamai brangiau įvertinti konsultantų darbą, tačiau pagrindinių paslaugų krepšelis pacientams turi išlikti nemokamas.

Ateina nemokamai išsitirti

Vilniaus miesto greitosios pagalbos universitetinės ligoninės pavaduotoja klinikiniam darbui Dalia Steiblienė mano, kad apsilankymo gydymo įstaigoje mokestis padėtų sumažinti pacientų, srautą, dieną naktį plūstantį į ligoninės priėmimo skyrių.

Per parą ligoninės priėmimo skyriuje vidutiniškai apsilanko apie 150 pacientų, iš kurių net 20–30 proc. ateina be rimtos priežasties ir neturėdami gydytojo siuntimo.

"Jei žmogus kreipiasi tiesiai į ligoninę, ligoninės pradeda dirbti poliklinikų darbą. Pavyzdžiui, ateina žmogus ir sako, kad skauda. Neįlįsi ir nepatikrinsi jo be tyrimų, nes skausmas – subjektyvus simptomas, negali netikėti. O kai ištiriame ir jokios patologijos nerandame, pacientas sako: ačiū, man tereikėjo atlikti skrandžio tyrimą, nes poliklinikoje 2–3 mėnesių eilė. O juk tokių tyrimų mums ligonių kasos nepadengia, nes tai nėra būtinoji pagalba", – aiškino D.Steiblienė.

Bet ar šis mokestis galėtų kompensuoti specialistų sugaištą laiką ir brangius tyrimus? "Pirma, įvedus mokestį, tokių be siuntimo atvykstančių pacientų būtų mažiau, o mokestis bent šiek tiek kompensuotų niekieno nemokamą medikų darbą", – tikino D.Steiblienė.

Ji pritaria ir vadinamajam lovos mokesčiui. Jis padėtų išvengti konfliktų, kurie kyla, kai išgydyti vieniši pacientai nenori išvykti namo.