- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žolinė senovėje buvo padėka už žemės subrandintą, aukštesniųjų jėgų palaimintą ir žmonių triūsu pelnytą derlių. Tai buvo graži proga susiburti giminei, bendruomenei. Net patarlė sako: "Kas per Žolines neviešės, tas visą gyvenimą nieko neturės."
Garbingiausia Marijos šventė
Ši diena nepaprastai reikšminga krikščionių tikėjime, tai seniausia ir garbingiausia Marijos šventė. 1950 m. buvo paskelbta, jog Bažnyčia tiki Marijos ėmimą į dangų, tai yra, kad ją iš karto po mirties jos Sūnus Jėzus prikėlė kūnu ir siela.
Pasakojama, kad po Kristaus nukryžiavimo jo motina liko gyventi pas apaštalą Joną. Po Marijos mirties apaštalai budėjo prie jos kapo, bet vietoj kūno rado tik žolynų pilną karstą – Mergelė Marija buvo paimta į dangų. Tuomet danguje esą pasirodė moteris, apsisiautusi Saule, su Mėnuliu prie kojų ir dvylikos žvaigždžių vainiku ant galvos.
1950 m. popiežius Pijus XII tikėjimą, kad Marija pateko į Dangų, paskelbė dogma. Tačiau dar gerokai prieš oficialų pripažinimą gyvavo tikėjimas Marijos paėmimu į dangų. Ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse šią dieną šventinami žolynai, javai, vaistažolės – tradiciniai Mergelės Marijos gerbimo atributai. Dėkojama Dievui, kad Švenčiausiajai Mergelei Marijai užtariant, sulaukta naujo derliaus. Krikščioniškos šventės susiejimas su žolynų šventinimu aiškinamas kaip Bažnyčios globos žmogaus siela ir kūnu simbolis.
Svarbiausia – puokštė
Bene svarbiausia Žolinės tradicija – iš įvairių augalų, daržovių ar vaisių pasidaryti derliaus puokštę. Ją būtina pašventinti bažnyčioje šventės dieną, kad įgautų simbolinę prasmę. "Kas Žolinės dieną neturės žolynų puokštės, tam velnias į delną savo uodegą įbruks", – byloja liaudies išmintis.
Kuriant Žolinės puokštę pirma imamas didžiausias turimas augalas ar daržovė – pagrindinis kompozicijos akcentas.
Kuriant Žolinės puokštę pirma imamas didžiausias turimas augalas ar daržovė – pagrindinis kompozicijos akcentas. Aplink jį dedami javai, toliau – įvairūs žolynai, o puokštės pakraštyje – žydintys augalai, spalvingos gėlės. Šiai puokštei tiko medetkos, mirtos, nasturtai, kraujažolės, rugiagėlės, ramunės ir kitos lauko gėles bei rugiai, avižos, daržo gėrybės – burokai, morkos, kopūsto gūžė. Todėl Pietryčių Lietuvoje ši šventė dar buvo vadinama Kopūstine. Žemaitijoje buvo įprasta į Žolinės puokštę įdėti piktdagį, simbolizuojantį Jėzaus Kristaus kančią. Pašventintos puokštės piktdagį išimdavo ir sodindavo į dirvą šaknimis aukštyn – kad iš dirvos piktžolės išnyktų.
Žolinių puokštė būdavo šventinama šv. Mišių metu ir įgaudavo simbolinę prasmę. Šventintos daržovės būdavo padalijamos šeimos nariams, net gyvuliams, mat tikėta, kad šitokiu būdu bus atbaidytos piktosios jėgos bei ligos, o gėlės būdavo sudžiovinamos ir visus metus laikomos garbingiausioje vietoje namuose, dažniausiai – šalia arba už šventųjų paveikslų. Šių šventintų žolynų, gėlių paskirtis – apsaugoti namus nuo negandų, nelaimių, gaisro bei perkūno. Jei susirgdavo kuris namiškis – pagelbėdavo džiovintų puokštės augalų arbata. Buvo tikima, jog, išmetus pašventintą Žolinės puokštę, namus aplankys nelaimės. Jei ji netyčia supelydavo, ją sudegindavo, o pelenus išbarstydavo daržuose bei laukuose, kad kenkėjai derliaus nesuniokotų.
Atsisveikinimas su vasara
Žolinės – tai vasaros ir rudens sandūros metas. Jos dar vadintos javapjūtės pabaigtuvėmis, bičkopio, medsukio, duonos, medaus ir pieno švente. Šį metą kaimo darbuose ir gamtoje apibūdina tautosaka: "Nuo Žolinės pasirodo ir šalnaitės", "Nuo Žolinės šuoliais diena trumpėja". Pagal Žolinės orus mūsų senoliai spėdavo rudens orus: jei tą dieną šilta, saulė šviečia, bus graži ir rudens pradžia. Tolesnius rudens orus spėdavo pagal gandrų išskridimo dieną.
Tikėta, kad per Žolinę būtinai reikia susitikti su draugais ir giminėmis, kitaip visi metai bus blogi, kas nešvęs Žolinės, tas bus neturtingas, nelaimingas, bėdoje neparemtas. Susirinkę prie vaišių stalo giminės ir kaimynai pasidalydavo džiaugsmais ir rūpesčiais, aptardavo vasaros darbus, apdovanodavo šauniausią šeimininkę, pagerbdavo geriausią gaspadorių.
Senovėje šeimos ruošdavosi šiai šventei iš anksto: gamindavo patiekalus iš gauto derliaus, o vyrai svečius vaišindavo stipriaisiais gėrimais, pagamintais iš žolelių. Per Žolinę, kaip ir per Kūčias, visi vaišindavosi dvylika patiekalų, kurie buvo gaminami iš naujo derliaus: ankstyvųjų bulvių, grybų, uogų, žalumynų, grūdų ir kt. Ant stalo būdavo uždegama žvakė, kurią nešdavo aplink valgius ir leisdavo per rankas aplink stalą. Artimųjų bei kaimynų susibūrimas per Žolinę simbolizuodavo tai, kad žmonės, turėdami savo derlių, atsigręžia į artimą bei siūlo jam savo pagalbą. Vaišių likučius atiduodavo vargšams.
Ir šiandien per Žolinę įvairiose Lietuvos vietovėse buriasi kraštiečiai, tėviškėse susitinka giminės, artimieji, kaimynai. Norint šiais laikais pajusti tą senąją Žolinės dvasią, verta apsilankyti mūsų šalies bažnytkaimyje, kai keliais bei takeliais į bažnyčią plūsta krašto moterėlės, nešinos gražiausiomis žolynų puokštėmis.
Arba dalyvauti atlaiduose. Bene didžiausi ir daugiausiai žmonių sutraukiantys Žolinės atlaidai vyksta Pivašiūnuose, Rumšiškėse, Krekenavoje. Šios šventės atlaidai Pivašiūnuose trunka net aštuonias dienas.
2000 m. Žolinė įtraukta į valstybinių švenčių sąrašą ir paskelbta nedarbo diena.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Miesto planas – priedangų įrengimas daugiabučiuose9
Antradienio tarybos posėdyje miesto politikai svarstė, ar prisidėti finansiškai prie priedangų įrengimo daugiabučiuose. Projekto autoriai pabrėžia, kad toks projektas leistų sumažinti grėsmes galimų pavojų metu. ...
-
Įvardijo, kur prisnigo gausiausiai: pridarė ir bėdos
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įvardijo, kuriose Lietuvos vietovėse prisnigo gausiausiai ir pasidalijo orų prognoze. ...
-
Žiemiškas pirmadienis: nuo kelio slydo automobiliai, virto medžiai
Chaotiški orai vakar lėmė įvairių nesklandumų keliuose. ...
-
O. Syrskis Kyjive susitiko su Lietuvos kariuomenės vadovybe
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis Kyjive susitiko su Lietuvos kariuomenės vadovybe, pašnekovai aptarė situaciją fronte. ...
-
Pasienyje su Baltarusija apgręžti aštuoni neteisėti migrantai
Lietuvos pasienyje su Baltarusija praėjusią parą apgręžti aštuoni neteisėti migrantai, antradienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
Kelininkai perspėja dėl sudėtingų eismo sąlygų: vairuotojai, rinkitės saugų greitį
Sudėtingesnės eismo sąlygos antradienio rytą tvyro šiaurės rytų ir rytų Lietuvoje bei Telšių ir Tauragės apskrityse, pranešė „Via Lietuva“. ...
-
Lietuvoje prasideda Vokietijos kariuomenės plataus masto pratybos7
Antradienį Lietuvoje prasideda Vokietijos Bundesvero plataus masto pratybos „Didžioji kvadriga 2024“ („Grand Quadriga 2024“). ...
-
Akcija „Skaidrinam“ Seime ne itin sumažino parlamentinių lėšų naudojimą6
Visuomenininko Andriaus Tapino šiemet pradėta akcija „Skaidrinam“ Seime, analizuojant parlamentinei veiklai skirtas išlaidas, ne itin sumažino šių lėšų naudojimą. ...
-
Pranešimą apie Lietuvos medikus ministerija iliustravo Rusijos gydytojų nuotrauka5
Pranešimą apie veiksmų planą medikų Lietuvoje trūkumui mažinti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pirmadienį išplatino iliustruodama jį Rusijos gydytojų nuotrauka, tačiau netrukus atvaizdą pakeitė. ...
-
NATO naikintuvai vieną kartą kilo patruliuoti ir keturis kartus lydėti Rusijos orlaivių4
Oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys NATO naikintuvai praėjusią savaitę vieną kartą kilo patruliuoti prie Lietuvos, Latvijos ir Estijos sienų su Rusija ir Baltarusija bei keturis kartus – atpažinti ir lydėti skrydžio taisykle...