- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nepritaikyta infrastruktūra, atsainus visuomenės požiūris, kandžios replikos iš aplinkinių ar net traumos – tai negalią turinčių žmonių kasdienybė. Tačiau valdžios, neįgaliųjų ir verslo atstovai pasiruošė bendradarbiauti – Seime pasirašė memorandumą, kuriuo susitarė pritaikyti vis daugiau viešojo transporto neįgaliesiems, praneša LNK.
Seimas po ilgos pertraukos vėl atvėrė duris žmonėms su specialiais poreikiais, tačiau nesėkmingai. Konferencija, kurioje neįgaliųjų atstovai pakviesti išsakyti savo problemas, prasidėjo nuo liūdnų žinių. Vienam iš dalyvių dėl nepritaikytos infrastruktūros praskelta galva.
Į konferenciją atvykęs Vaidas pasakojo, kad neradęs vietos prie Seimo buvo priverstas statyti automobilį kitoje vietoje, o iškentęs skaudų kritimą dar ir baudą turėjo susimokėti.
„Tikrai širdį suskaudo. Aš suprantu, kad yra Kelių eismo taisyklės, bet kodėl nebuvo bausti kiti asmenys, kurie statė neįgaliųjų vietose? Jiems nebuvo išrašyti jokie baudos lapeliai“, – skundėsi Vaidas.
Pasak Seimo narės Monikos Ošmianskienės, neįgaliųjų padėtis Lietuvoje šokiruoja. Vos prieš pusmetį valstybės strateginiuose dokumentuose žmonės su negalia išvis neegzistavo.
Skaičiais antrina ir susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė, pridurdama, kad kas trečia vieša transporto priemonė vis dar nėra pritaikyta žmonėms su specialiais poreikiais.
„Turime tik 32 proc. pritaikytų transporto priemonių žmonėms su įvairiais specialiaisiais poreikiais, mamoms su mažais vaikais, žmonėms, kuriems sunku judėti ir pan. Tikslas yra iki 2026 metų padidinti tą procentinę dalį“, – sakė A. Vaiciukevičiūtė.
Tačiau Seimo vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen tokios situacijos nesureikšmina. Pasak jos, toks procesas, kai nedidelė visuomenės grupė gauna mažiau dėmesio, yra normalus: „natūralu, kad vienos ar kitos grupės, mažesnės, nepriklausančios daugumai, problemos kartais nebūna politinės darbotvarkės viršuje“.
Aš suprantu, kad yra kelių eismo taisyklės, bet kodėl nebuvo bausti kiti asmenys, katrie statė neįgaliųjų vietose? Jiems nebuvo išrašyti jokie baudos lapeliai.
Bet sutinka su neįgaliųjų nuogąstavimais, kad politikams trūksta platesnio problemos matymo: „Natūralu, kad mes kur kas dėmesingesni jau esame negalią turinčių žmonių poreikiams, bet vis dar trūksta tos visumos, kad būtų patogu judėti mieste, kad žmonės, turintys negalią, jaustųsi visiškai pilnaverčiais, matomais, galinčiais dalyvauti viešame gyvenime pilna apimtimi“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Seime pasirašytas memorandumas. Jo tikslas – gerinti žmonių su specialiais poreikiais pavežėjimo realybę ir, nors dokumentas yra neįpareigojantis, tiek verslininkai, tiek politikai žada susitarimo laikytis.
„Be abejo, teisinės galios jis neturi, bet man atrodo, tam tikrą reputacinę atsakomybę neša“, – manė M. Ošmianskienė.
„Dar geresnė paslauga būtent specialiųjų poreikių turintiems žmonėms – atvažiuos vairuotojai, apmokyti, kaip fiziškai padėti ir taip pat padėti su visais kitais klausimais. O su pritaikyta vežimėlių kategorija pasikeis tai, kad bus specializuotas transportas, į kurį gali įvažiuoti vežimėlis“, – pasakojo apie naujas paslaugas pavežėjimo srityje „Bolt Lietuva“ operacijų vadovas Nerijus Ravinis.
Verslininkai įsitikinę: priėmus įstatymus, jų privalėtų laikytis, tačiau pačių žmonių iniciatyvos yra geriausia priemonė.
„Jeigu įstatymas bus priimtas, tai mes jo tikrai laikysimės, tačiau mes manome, kad visi pokyčiai, kurie vyksta pačių žmonių iniciatyva, yra geriau įgyvendinami, žmonės jaučia, kad tai yra ne spaudimas, o tai, ką reikia daryti. Ir tai daro nuoširdžiau“, – sakė N. Ravinis.
Naujomis galimybėmis džiaugiasi ir naują paslaugą išbandę neįgalieji.
„Nereikėjo ardyti vežimo, kaip aš įpratusi. Šį kartą tiesiog įvežė, išvežė ir viskas. Viskas vyko sklandžiai“, – džiaugėsi neįgalioji Aistė Krušinskaitė.
Žmonės, turintys negalią Lietuvoje, sudaro apie dešimtadalį visų gyventojų. Tai yra beveik ketvirtadalis milijono asmenų. Susisiekimo ministerija pranešė, kad greitu metu bus numatytas įpareigojimas savivaldybėms didesnę lėšų dalį skirti infrastruktūrai individualių poreikių turintiems žmonėms. Tam planuojama skirti pusę milijardo eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įspūdingas reginys: danguje pasirodė magiška Šiaurės pašvaistė1
Lietuviai vėlų penktadienio vakarą socialiniuose tinkluose dalijasi įspūdingo reginio vaizdais – dangaus skliautą nušvietė Šiaurės pašvaistė. ...
-
Per pratybas „Perkūno griausmas“ išryškėjo keistini teisės aktai, sako V. Rupšys3
Penktadienį pasibaigus didelio masto nacionalinėms karinėms pratyboms „Perkūno griausmas“, Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys teigia, kad jos atskleidė keistinus teisės aktus, kitus tobulintinus elementus sprendimus priimant...
-
L. Kasčiūnas: gerinant karinį mobilumą, reikia kalbėti apie Lazdijų kelio modernizaciją1
Lietuvoje vykstant sąjungininkų divizijų perdislokavimo pratyboms „Didžioji kvadriga 2024“ („Grand Quadriga 2024“), krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad tarptautiniai susisiekimo projektai padeda didinti k...
-
G. Landsbergis britų televizijai: V. Putinas blefuoja apie branduolinio ginklo panaudojimą
„Raudonas linijas reikia brėžti ne Vakarams, bet Vladimirui Putinui“, – sako Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis per BBC pokalbių laidą „Hard Talk“. ...
-
G. Nausėda paskyrė keturis LRT tarybos narius9
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį paskyrė keturis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos narius, du iš jų tęs darbą antrą šešerių metų kadenciją. ...
-
Atlikus vidinį Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus auditą, STT pradėjo ikiteisminį tyrimą
Kilus įtarimams dėl galimų pažeidimų Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus (VASA) vykdomoje veikloje, bendrovė atliko vidaus auditą, po kurio kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT). STT patvirtina, kad atsižvelgus į pateiktą informa...
-
Darbą pradeda Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius M. Kairys7
Teisingumo ministerijoje Vilniuje penktadienį prisiekė naujasis Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius Mindaugas Kairys, šiose pareigose pakeitęs kadenciją baigusį Virginijų Kulikauską. ...
-
Lietuvoje pirmą kartą posėdžiavo Rusijos agresijai skirto tribunolo darbo grupė4
Lietuvoje penktadienį pirmą kartą posėdžiavo Specialaus Tribunolo dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą steigimui skirta darbo grupė. ...
-
V. Rupšys: Vokietija dislokuos brigadą Lietuvoje, kai tik būsime pasirengę7
Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai raginant greičiau dislokuoti Vokietijos brigadą Lietuvoje, kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad tai įvyks „kai tik mes būsime pasirengę“. ...
-
Klaipėdos savivaldybė kreipėsi į teisėsaugą dėl kelių kultūros projektų finansavimo16
Dar nepabaigus audito, kuriame aiškinamasi, kaip meno kūrėjai panaudojo pernai Klaipėdos savivaldybės skirtus pinigus Kultūros ir meno sričių programų projektams, kreiptasi į prokuratūrą. Įtarimų sukėlė dviejų asociacijų ataskaitos. ...