Mokėti atlyginimus vokeliuose darbdaviams tampa vis pavojingiau

Nuo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) akcijos “Neimk vokelio, o sužinojęs pranešk” pradžios sulaukta daugiau kaip 1,2 tūkst. pranešimų apie nelegaliai mokamus atlyginimus ar kitus mokestinius nusižengimus ir nustatyta beveik 3 mln. litų neapskaityto darbo užmokesčio. VMI vadovas Modestas Kaseliauskas teigia, kad nors vokelių sistemos ir nepavyko sunaikinti, šio reiškinio mastai gerokai sumažėjo.

Pasitikėjimas nustebino

Šių metų birželį paskelbus VMI pasitikėjimo telefono 1882 numerį, kasdien juo bei VMI interneto svetainėje skelbiama analogiška anketa gaunama po keliolika pranešimų apie darbdavių nusižengimus išmokant atlyginimus. Kaip pažymi VMI pareigūnai, per šešis trumpojo telefono gyvavimo mėnesius išaugo pasitikėjimas vokelių ieškančia mokesčių inspekcija - vis daugiau gyventojų nebijo prisistatyti.

Vasarą prisistatydavo apie 64 proc. skambinančiųjų, o šiuo metu prisistato jau trys iš keturių pranešėjų. M.Kaseliauskas neslepia, kad toks Lietuvos gyventojų pasitikėjimas VMI nustebino pareigūnus. Dažniausiai pranešama apie atlyginimų mokėjimą vokeliuose statybų, gamybos, viešojo maitinimo, prekybos, automobilių remonto ir transportavimo sektoriuose.

“Jau ir anksčiau minėjome, ir dabar norime pabrėžti, kad su gauta informacija dirbame labai preciziškai, stengdamiesi, jog nenukentėtų nei informaciją pateikęs asmuo, nei verslininkas, jeigu kyla įtarimų, kad informacija nepagrįsta”, - tvirtina VMI viršininkas M.Kaseliauskas.

Jo teigimu, iki šios akcijos pradžios nei jo vadovaujamos institucijos, nei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai nebuvo išaiškinę nė vieno konkretaus atlyginimų mokėjimo vokeliuose atvejo. “Iki akcijos, kurios metu sulaukėme darbuotojų paramos, tai atrodė ir sunkiai įmanoma”, - vakar pristatydamas akcijos rezultatus sakė M.Kaseliauskas.

Siekė skatinti sąmoningumą

Pasak VMI viršininko, prieš metus atlyginimų mokėjimas vokeliuose buvo vyraujanti socialinė problema, nuotaikos visuomenėje buvo liūdnokos, o vokelių šešėlinis reiškinys atrodė labai stipriai išsikerojęs ir sunkiai įveikiamas. Metų pradžioje pavyko sutelkti įvairiausių suinteresuotų šalių - tiek valstybinių institucijų, tiek socialinių partnerių - pastangas keisti situaciją.

Prie akcijos prisidėjo praktiškai visi didieji prekybos centrai ir keli bankai, kuriuose buvo platinta informacinė VMI medžiaga, per televiziją rodytas vaizdo klipas.

“Ši akcija kardinaliai skyrėsi nuo kitų akcijų. Pirmiausia, ji buvo viešai matoma, mes norėjome išnaudoti pakilusį darbuotojų sąmoningumą, taip pat kai kurių darbdavių norą dirbti kitaip. Akcijos tikslas, aišku, buvo prevencija ir informacinė kampanija. Norėjome informuoti visuomenę, dar labiau skatinti sąmoningumą, veikti žmonių mąstymą. Kita akcijos pusė - siekis didinti mokestinę kontrolę”, - aiškino M.Kaseliauskas.

Pranešimai apie atlyginimų mokėjimą vokeliuose sudaro du trečdalius pasitikėjimo telefonu gaunamos informacijos. Išanalizavus šią informaciją nustatyta 2,8 mln. išmokėto neapskaityto darbo užmokesčio, daugiau kaip 350 tūkst. litų prieštaravimų ir neatitikimų įmonių dokumentuose bei deklaracijose. Šią sumą įmonės turėtų patikslinti ir sumokėti reikiamus mokesčius. Taip pat apskaičiuota daugiau kaip 600 tūkst. litų mokesčių.

Po inspektorių vizitų padidėja atlyginimai

VMI duomenimis, daugiausiai pranešimų apie atlyginimų mokėjimo vokeliuose atvejus pateikė Vilniaus apskrities gyventojai - beveik 400. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija išnagrinėjo 300 šių pranešimų ir aptiko 1,5 mln. išmokėto neapskaityto darbo užmokesčio, apskaičiuota beveik 220 tūkst. mokesčių.

Didžiausios neapskaitytos sumos vienoje vietoje aptiktos Šiauliuose: vienoje statybų bendrovėje VMI pareigūnai aptiko daugiau kaip 63 tūkst. litų, jau sudėtų į vokelius ir paruoštų mokėti darbuotojams. Didžiausia suma, rasta “juoduosiuose” žiniaraščiuose - pusė milijono litų. Šis atvejis nustatytas Klaipėdoje.

Įmonės, kuriomis mokesčių inspektoriai domėjosi po gautų pranešimų, darbo užmokesčiui pradėjo skirti 60 proc. daugiau lėšų, o sumokėto gyventojų pajamų mokesčio suma, tenkanti vienam darbuotojui, padidėjo iki 66 proc. Pagal VMI surinktą bei teismams perduotą medžiagą išnagrinėtos 27 administracinės bylos, skirta 121,7 tūkst. litų baudų. Taip pat išnagrinėtos 3 baudžiamosios bylos, skirta 34 tūkst. litų baudų.

“Be abejo, prisimename iš pradžių kilusį gana neigiamą verslininkų požiūrį dėl pradėtos akcijos, tačiau vėliau nemažai jų prisipažino, kad nelegalus atlyginimas iškreipia konkurenciją. Vienas pavyzdžių - statybininkų asociacija, kurios nariai pripažino, jog šiuo metu vidutinis statybose dirbančio žmogaus atlyginimas nelabai gali būti mažesnis kaip 2500 litų. Pastebima ir kitokia tendencija - nustačius konkretų atvejį kurioje nors įmonėje, tame mieste tokia pat veikla užsiimančios įmonės kilsteli atlyginimus”, - sakė M.Kaseliauskas.