- Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiandien, kaip ir kasmet gegužės 7-ąją, Lietuvoje minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Ar ji laisva? Filosofas, istorikas, žurnalistas Kęstutis Girnius sako "taip", filosofas Krescencijus Stoškus atsako "ne".
1904 m. keturis dešimtmečius trukusį spaudos lotyniškais rašmenimis draudimą Lietuvoje Rusijos caras Nikolajus II atšaukė. O represijų metais lietuviška spauda ne nyko, bet stiprėjo. Dabar jokių raidžių niekas nedraudžia, lietuvišką abėcėlę netgi siūloma papildyti naujomis q, x, w. Rašyk ką nori, kaip nori, kur nori. Bet ar spauda laisva? Nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų?
Spaudos laisvė
K.Girniaus nuomone, Lietuvos spauda yra gana laisva: "Gal vienas kitas korespondentas yra priklausomas, kai kurie leidiniai turi savo politinę liniją, tarkime, vienas dienraštis turi ypatingą požiūrį į Prezidentę, tačiau norintieji išreikšti bet kokią savo nuomonę spaudoje, tai gali padaryti. Kritikuojamos visos partijos, kritikuojamos visos institucijos, o mėginimų slopinti tikrai nematyti. Pinigų įtaka, be abejo, yra, tačiau ji nedominuoja."
Pasak K.Stoškaus, nėra tokios valstybės, kurioje spaudos laisvei pavojus nekiltų. Daug pavojų paties žurnalistams: vienus verslas apdalija pinigais, kitus valdžia nukarsto medaliais. Už kokius nuopelnus?
Abu filosofai sutaria, kad šiais laikais spaudos problema – ne jos laisvės, bet atsakomybės.
"Už patarnavimus. Lietuvai dabar charakteringa, kad yra toks grupinis valstybės valdymas, kažkada sakėme, klaninis, – pastebi K.Stoškus. – Veikia paslėptos jėgos, reiškiama viena nuomonė, kuri pasidaro tendencinga, o žmogui iš pridengtų informacijos kanalų sunku suvokti, kaip yra iš tiesų. Autoritariniai kraštai akivaizdžiai tai turi. O demokratiniuose prasimuša politinis korektiškumas – valdžios ir žiniasklaidos sąmokslas. Todėl būtina kontrolė."
Abu filosofai sutaria, kad šiais laikais spaudos problema – ne jos laisvės, bet atsakomybės.
"Kartais yra per daug paviršutiniškų straipsnių, per daug skubama su kaltinimais, per mažai yra tiriamosios žurnalistikos", – mano K.Girnius.
Anot K.Stoškaus, per spaudos laisvę pamirštama savikontrolė: "Turėtų būti parodyta, kad nėra jokios jėgos valstybėje, kuri būtų virš visuomenės, virš valstybės. Kaip kažkada Seime buvo pasakyta, kad virš mūsų – tik dangus. Mano galva, demokratija yra jėgų subalansavimas. Ir žiniasklaidai reikėtų daugiau savikritikos."
Skandalai sekina
Kasdien po skandalą. Vieną dieną – Gretos Kildišienės automobilis, kitą – jos kailiniai, paskui ministras Bronius Markauskas – žemgrobys, paskui Prezidentės laiškai. Iš kur tiek skandalų?
"Manau, žiniasklaida dažnai sutirština, – svarsto filosofas K.Girnius. – Vyksta varžybos, kas ką aplenks, nes yra internetas, yra radijo stotys. Pavyzdžiui, Prezidentės susirašinėjime su Eligijumu Masiuliu nieko bloga nematau, bet kiekvienas laikraštis, kiekviena radijo stotis tam skiria dėmesio. Iš kiekvienos smulkmenos pasidaro didesnis incidentas, kuris išblėsta po 4–5 dienų, o atrandama kas nors kitka. Sensacijų vaikymasis yra tai, ką vadinu neatsakinga žurnalistika."
Visuomenė jau įpratinta prie kasdienių skandalų. Gal kitokia žiniasklaida nebeįmanoma?
"Tas žmonių įpratinimas šiandien žiniasklaidos išnaudojamas, – mano K.Stoškus. – Žurnalistams nebereikia nieko ir galvoti – pasigauna naujausią informaciją iš triukšmo, kuris kyla kokioje nors aukštoje institucijoje, ir apie gali kalbėti visą dieną. Klausiausi radijo laidos apie Ramūno Karbauskio statybas Kauno marių pašonėje. Dvi valandas buvo kalbama. Ir su tokiu azartu, su tokiu įkarščiu tai daroma. Nežinau, ar čia buvo sumokėta, ar dėl savo įsitikinimo, bet tokios laidos sukelia neigiamas žmogaus emocijas – neapykantą, kerštą, pyktį, susierzinimą. Iš to kuriamas neapykantos žodynas su keiksmažodžiais, patyčiomis."
Gal grynai lietuviškas bruožas yra ieškoti, pamatyti, kas tik blogai? Juk visais laikais buvo smagu žiūrėti, kaip kaimyno namas dega.
"Nesakyčiau, – teigia filosofas K.Stoškus. – Atsidūrėme tokioje keistoje stadijoje. Visur matome grėsmes, na, žinoma, jos nėra visiškai nepagrįstos. Bet kai žmogus prie to įpratinamas, ir jau nebėra ką daryti, ir žiniasklaida nebeišsiverčia be tokios informacijos. Padariniai, galime sakyti, yra kritiniai. Visuomenė patekusi į tokią difuzinę padėtį. Jai keltis nebus lengva."
Tomo Raginos nuotr.
Informacijos šaltiniai
Viena žiniasklaida gauna vieną politinę pusę kompromituojančią informaciją, kita – visiškai kitą. Labai jaučiasi, kurie medaliais, kurie pinigais pamaloninti.
"Tokia situacija yra dar pavojingesnė demokratijai, – perspėja K.Stoškus. – Išbalansuota ir valdžia, ir žiniasklaida, ir visa visuomenė. Visur tik interesai interesai interesai, nelabai ir galvojama, kad reikėtų pateikti kokių nors argumentų. Žiniasklaidos didžiausias nuopelnas dabar būtų, jei pradėtų ginti normalų loginį argumentavimą. Žmogus yra tokia stichiška būtybė. Istorijoje tokia išbalansuota būklė, kai nebėra į ką atsiremti, ne taip jau retai susiklosto. Palyginti su šiais laikais, yra skirtumas. Anksčiau gelbėdavo kokia nors bendra vienijanti idėja. Pavyzdžiui, religijos, tikėjimas. Nė vienais laikais žmogus negalėjo būti ramus, visada reikėjo grumtis už jėgų subalansavimą. O kad taip atsitiktų, būtinas protinis ar loginis argumentavimas, galų gale – šioks toks susikalbėjimas. Ten, kur susiremia jėgos, sunku tikėtis, kad įvyktų kokių nors racionalių permainų."
Anot jo, politikams dabar svarbu, ką kada iškelti į viešumą. Bet jie to nemoka, žiniasklaida irgi nelabai padeda. Pradeda dėl smulkmenų kokių, kostiumėlių labai ilgai užtrunkančius debatus.
"Politikams, kurie turi labai didelių problemų, tokia situacija yra gera, – sako K.Stoškus. – Tai bylai, kuri iškelta liberalams, visas šių dienų susierzinimas labai parankus, gali niekais paversti ir prokuratūros darbą, ir įkalčius. Tikras politikas problemas spręstų pagal jų aktualumą, prioritetus. O mes prioritetų neturime. Turi būti nustatyta, kas pirmoje vietoje, kas antroje, trečioje, ketvirtoje, penktoje. Dabar pastebimas tik vienas dalykas – grėsmės. Bet kalbama tik apie išorines grėsmes. Nekalbama apie vidines grėsmes, apie tai, kad Lietuvoje vyksta irimo procesas.
Situacija bloga. Žiniasklaida irgi prisidėjusi prie tos košės virimo, bet pačiai irgi sunku jau iš jos išlipti. Susiformavo tokia publika, kuri daro spaudimą, aiškėja jos finansavimas, kuriomis kryptimis plaukė pinigai. Matyti visiškas žiniasklaidos išbalansavimas. Bet kiekviename suirime yra galios, arba, dabar mėgstama sakyti, vertybės, kuriomis stengiamasi išsaugoti atramą, atsakomybę. Vėl į pirmą planą iškyla dorovė, tai, kas 25 metus nebuvo aktualu. Šiandien girdžiu, kad ir teisininkai kalba, kad įstatymui būtinos dorovinės priežastys. Matau gerų ženklų, bet gaila, nedaug žiniasklaidos tai palaiko."
Kas bus su spauda?
Vieniems žmonėms svarbu palaikyti rankose popierinį leidinį, užuosti spaustuvės dažų kvapą, analitinė informacija, kitiems užtenka bet kokios greitos informacijos.
"Čia bus didžioji kova, – tokia K.Girniaus įžvalga. – Manau, jog žmonėms bus svarbu, kad informacija bus parengta padiskutavus su pažįstamais, su redaktoriais, o ne tokia, kur skelbiama kažkam kažką burbtelėjus per feisbuką. Be tradicinės žurnalistikos, pasikliaujant tik internetu ir feisbuku, padėtis būtų gerokai blogesnė. Tai sudarytų sąlygas demagogams ir kitiems suvaidinti didesnį vaidmenį politikoje ir kitur. Feisbuke yra nepatikrintos žinios, ten gali atsirasti tokiame ratelyje, kuriame platinama tik tokia informacija, kuri yra tau prie širdies. Tad reikalinga tradicinė žiniasklaida, kuri parodytų, kad feisbuke didelio dėmesio sulaukęs straipsnis yra klaidingas. Spauda reikalinga, kad išsakytų įvairias nuomones, o ne tik tas, kurios artimos kažkuriam asmeniui."
Filosofas K.Stoškus neabejoja, kad spausdintas žodis išliks dar ilgai: "Laikraštis turi patvaresnę vertę, nors, aišku, ir internetas yra gerai. Kaip ir knygos. Grįžtama prie jų, perskaitomos iš naujo."
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Apie LGBT aštriai pasisakęs kapelionas atleidžiamas iš pareigų gimnazijoje13
Portalas kauno.diena.lt skelbė, kad Kretingos Pranciškonų gimnazijos kapelionas Paulius Vaineikis mišių metu nepasikuklino išsakyti savo požiūrio apie LGBT drastiškais pasisakymais. ...
-
Atnaujintas paveiktų šalių sąrašas: išvykstantiems iš Lietuvos – reikšmingas pokytis
Penktadienį atnaujintą paveiktų šalių sąrašą, iš kurių atvykus taikomos griežtesnės izoliacijos sąlygos, papildė Jungtinės Amerikos Valstijos, šį sąrašą „paliko“ Ispanija ir Portugalija. ...
-
Užsieniečiams informacija apie koronaviruso tyrimus bus siunčiama trumposiomis žinutėmis
Nuo šiol užsieniečiams informacija apie koronaviruso (COVID-19) ligos tyrimų rezultatus bus siunčiama trumpąja žinute. Atšaukiama viena iš Karštosios koronaviruso linijos 1808 funkcijų – gydytojų konsultacinė linija. ...
-
Apžvalga: svarbiausi penktadienio įvykiai Lietuvoje ir pasaulyje5
BNS pateikia svarbiausių penktadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: ...
-
Uoste atsiveria erdvė miestiečiams
Klaipėdiečiai užfiksavo, kad įmonės „Klasco“ teritorijoje nebeliko nuo sovietmečio laikų stovėjusios tvoros. Džiaugiamasi, kad gyventojams atsiveria dar viena erdvė į uosto teritoriją. ...
-
Vilniečių iniciatyva: miesto centre kuriamas eksperimentinis skvero apželdinimo projektas2
Lietuviškų augalų įvairovę reprezentuojantys želdynai ir lankytojams patogi infrastruktūra – tokios permainos planuojamos sostinės Jono Jablonskio skvere, kurį atgaivinti ėmėsi grupė kraštovaizdžio dizainerių, biologų ir želd...
-
LRT ieško naujos būstinės architektūros konkurso rengėjo
Lietuvos radijas ir televizija (LRT) ieško, kas surengs naujos būstinės Vilniuje, Konarskio gatvėje, architektūros konkursą. Jo rengėjui ketinama sumokėti 30 tūkst. eurų (be PVM). ...
-
Dėl polaidžio dalyje kelių ribojamas sunkiojo transporto eismas
Dėl prasidėjusio polaidžio dalyje kelių ribojamas sunkiasvorių transporto priemonių eismas, penktadienį pranešė Lietuvos automobilių kelių direkcija. ...
-
Virš Lietuvos – NATO lėktuvų desantas32
Baltijos regione – intensyvūs NATO sąjungininkų orlaivių judesiai. Virš Lietuvos aštuoniukes suko bepilotis JAV karinis lėktuvas, o savaitės pradžioje sąjungininkų lėktuvai vienu metu kilo virš kelių Baltijos valstybių. ...
-
Paaiškino, kodėl paros statistikoje nėra naujausios informacijos apie vakcinavimą
Statistikos departamentas naujausių duomenų apie vakcinavimo eigą penktadienį nepaskelbė, nes dėl duomenų bazės sistemos klaidos ši informacija iš e.sveikatos jam nebuvo perduota, penktadienį informavo Registrų centras. ...