„Mokomės pagal mokytojos sudarytą naują programą, kuri nuolat keičiasi. Mokytoja stengiasi išmokyti naujų temų, kurių reikia“, – kalbėjo moksleivis.

„Mokytis sudėtinga, nes daug informacijos reikia ieškoti patiems, konspektuoti, rinkti medžiagą iš kelių vadovėlių. Tai užima daugiau laiko“, – sakė mokinė.

Nors mokiniai dar kuklinasi, mokytojų kantrybė jau beveik išsekusi.

„Mūsų gimnazijoje yra viena pamoka daugiau nei kitose mokyklose, tačiau kursą spėti išdėstyti sudėtinga dėl vadovėlių ir mokomosios medžiagos trūkumo. Informacijos tenka ieškoti senuose vadovėliuose, tačiau net ir jie ne visada padeda“, – pasakojo Kauno „Saulės“ gimnazijos matematikos mokytoja Miglė Januškienė.

Kai kurios programos yra itin sudėtingos – mokytojams tenka skirti papildomą laiką tam, kad patys suvoktų turinį, o vėliau jį suprantamai perteiktų mokiniams. Neslepiama, kad krūvis padidėjo dvigubai.

„Dirbti labai sunku. Vadovėliai lyg ir yra, bet jie nėra pritaikyti mokykloms, labiau primena studentiškus leidinius. Vaikai nesupranta kai kurių dalykų“, – teigė Kauno „Saulės“ gimnazijos chemijos mokytoja Adelė Šarkienė.

Anot ekspertų, moksleiviai vos spėja paskui programas. Net juokaujama, kad jie dirba daugiau valandų nei jų tėvai. Grįžę namo iki vėlyvo vakaro ruošia namų darbus.

„Jie išvyksta į mokyklą dar 7.30 val, grįžta apie 16 val., o jei lanko būrelius –18 val. Po to dar reikia ruošti namų darbus iki 21 val., tai tiems vaikams mes sukuriam nežmoniškas sąlygas“, – kalbėjo „Reitingų“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas.

Pagal atnaujintą programą aštuntokai mokosi ir fizikos, tačiau naujų vadovėlių tam nėra. Pamokoms jie naudoja devintokų vadovėlius.

Mokyklos direktorė pripažįsta, kad ne tik fizikos, bet ir kitų dalykų turinys kai kuriems mokiniams yra per sudėtingas. Atnaujintose programose dalis aukštesnių klasių užduočių buvo perkeltos jaunesniems mokiniams, todėl jų rezultatai prastėja.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Viskas vyksta labai greitai, turime didžiulį mokymosi tempą. Nebelieka laiko įsigilinti į temas, pakartoti, todėl žinios gali likti paviršutiniškos“, – sakė Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos direktorė Jurgita Nemanienė.

Naujos programos suteikia mokytojams galimybę patiems pasirinkti 30 proc. mokomojo dalyko turinio ir pritaikyti jį prie šiandienos aktualijų. Vis dėlto ši dalis dažniausiai skiriama tam, kad mokiniai galėtų išmokti tai, ką nespėjo įsisavinti pagal pagrindinę programą.

„Jis skirtas ištaisyti tai, kas atsirado pagal atnaujintas ugdymo programas ketvirtoje klasėje ir jie negalėjo atsinešti. Šita karta yra pereinamoji, todėl susiduria su daugiausia rūpesčių“, – aiškino J. Nemanienė.

Be vadovėlių dalis mokyklų dirba jau ne vienerius metus. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė teigia, kad nuolat bendrauja su leidėjais. Dalies pradinukų vadovėliai mokyklas pasieks tik kitais mokslo metais. Aukštesnių klasių mokiniai, tikėtina, egzaminams ruoštis turės be vadovėlių.

„Bus sudaryta darbo grupė, kuri spręs problemas, bendradarbiaudama su leidėjais ir ieškodama galimybių paspartinti sprendimus. Tačiau šiandien ši situacija yra itin sudėtinga“, – teigė R. Popovienė.

Anot G. Sarafino, pagrindinis atnaujintų programų tikslas buvo padėti mokiniams pagerinti mokymosi rezultatus, tačiau kol kas poveikis yra priešingas.

„Kalbuosi su aštuntokais, dešimtokais ir jie nesupranta, kodėl buvo sugalvota tokia sistema, kodėl ji buvo pakeista taip drastiškai. Kodėl iš dešimtos klasės tam tikri dalykai perkelti į aštuntą, kodėl aštuntokai dabar mokosi „Python“ programavimo kalbos, kurią anksčiau mokydavosi dešimtokai?“ – sakė G. Sarafinas.

Mokyklose vyrauja sumaištis – pasimetę tiek mokytojai, tiek mokiniai. Anot ekspertų, ministerija privalo peržiūrėti programas ir įvertinti, ar jose nėra perteklinio turinio. Svarbu užtikrinti, kad mokiniams būtų skiriama pakankamai laiko įsigilinti į temas ir jas įsisavinti, o ne tik paviršutiniškai jas perbėgti.

Ministrė pripažįsta, kad atnaujintos programos buvo priimtos per skubiai, jų įgyvendinimui skirta per mažai laiko, todėl dabar belieka tik taisyti situaciją.

„Turime rimtą iššūkį. Kalbėsimės su istorijos mokytojais, kurie pabrėžia, kad dėl didelės programos apimties ir kitų veiksnių mokiniai nėra tinkamai pasiruošę istorijos egzaminui“, – kalbėjo R. Popovienė.

Ministrė žada artimiausiu metu peržvelgti ne tik istorijos, bet ir kitų dalykų programas.