PAGD vadas: naujos sirenos leis informuoti 75 proc. netoli Astravo esančių gyventojų

Planuojama, kad per porą metų bus įrengta dar apie 500 tokių sirenų.

„Iš šito norvegų finansavimo yra įsigyta 197 sirenos ir jų valdymas, (...) įgyvendinus šitą projektą bus uždengtas ruožas 100 kilometrų nuo Astravo, nes tuo metu planuojant projektą ir derinant pirkimų apimtis dar nebuvo karo pavojaus kaip tokio numatyta, nes projekto parengimas, įgyvendinimas trunka ganėtinai ilgą laiką“, – pirmadienį žurnalistams sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) viršininkas Saulius Greičius.

Viena tokių sirenų pirmadienį pademonstruota ties Vilniaus klinikine ligonine. Modernios sirenos, anot S. Greičiaus, ne tik skleidžia įspėjamąjį signalą, tačiau leidžia transliuoti ir žodinį tekstą.

PAGD vado teigimu, atsižvelgiant į naujus geopolitinius iššūkius, reikia įsigyt dar bent 500 sirenų, kurios būtų išdėstomos visoje Lietuvoje, siekiant padidinti pasiekiamumą ne tik dėl Atsravo atominės elektrinės pavojaus, bet ir kitų geopolitinių grėsmių.

Anot vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, minimi 500 sirenų įgyvendinant kitą norvegų projektą Lietuvoje bus įrengti per artimiausius dvejus metus. Projektų bendra vertė sieks apie 10 mln. eurų.

 Užbaigus projektą turėtume turėti Lietuvoje apie 1141 sireną.

A. Bilotaitės teigimu, Lietuvoje turimas sirenų tinklas „šiuo metu gana blogas“, nes maždaug tūkstantis sirenų leidžia perspėti apie 57–58 proc. šalies gyventojų. Įrengus Norvegijos fondo finansuojamas sirenas tinklas bus išplėstas.

„Tai leis pasiekti geresnį informuotumą gyventojų ir užbaigus projektą turėtume turėti Lietuvoje apie 1141 sireną. Tikslas pasiekti, kad 75 proc. visos Lietuvos gyventojų girdėtų, kad situacija sudėtinga, oro pavojus ar kita situacija, ir galėtų tinkamai sureaguoti“, – pirmadienį žurnalistams sakė A. Bilotaitė.

Jos teigimu, Lietuvoje esantis sirenų tinklas visgi yra neblogas, lyginanti su estais ar latviais, kur tinklas sudaro 200 sirenų.

Ministrės teigimu, tarp darbų numatytas ir sirenų tinklo centralizavimas. Šiuo metu ji yra decentralizuota.

„Tai reiškia, kad kiekviena sirena gali būti pajungiama atskirai arba kiekviena savivaldybė organizuoja sirenų įjungimą pagal tai, kokius turi mechanizmus ir algoritmus. Mes dirbame link to, kad turėtume centralizuotą, tai reiškia, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas esant oro pavojui ar kitai situacijai galėtų centralizuotai paspausti mygtuką, ir arba visoje Lietuvoje, arba konkrečioje vietoje įsijungtų sirenos“, – teigė A. Bilotaitė.

Be sirenų įspėjimai siunčiami ir kitais būdais – trumposiomis žinutėmis, kurios pasiekia apie 90 proc. gyventojų. Pasak A. Bilotaitės, šiuo metu kuriama mobili aplikacija, kuri leistų efektyviai įspėti gyventojus apie galimus pavojus.