- Jurgita Andriejauskaitė / BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje baigiamos įrengti 197 Norvegijos finansuotos modernios sirenos, kurios 100 kilometrų spinduliu aplink Astravą pajėgs informuoti 75 proc. gyventojų apie galimą incidentą atominėje elektrinėje.
Planuojama, kad per porą metų bus įrengta dar apie 500 tokių sirenų.
„Iš šito norvegų finansavimo yra įsigyta 197 sirenos ir jų valdymas, (...) įgyvendinus šitą projektą bus uždengtas ruožas 100 kilometrų nuo Astravo, nes tuo metu planuojant projektą ir derinant pirkimų apimtis dar nebuvo karo pavojaus kaip tokio numatyta, nes projekto parengimas, įgyvendinimas trunka ganėtinai ilgą laiką“, – pirmadienį žurnalistams sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) viršininkas Saulius Greičius.
Viena tokių sirenų pirmadienį pademonstruota ties Vilniaus klinikine ligonine. Modernios sirenos, anot S. Greičiaus, ne tik skleidžia įspėjamąjį signalą, tačiau leidžia transliuoti ir žodinį tekstą.
PAGD vado teigimu, atsižvelgiant į naujus geopolitinius iššūkius, reikia įsigyt dar bent 500 sirenų, kurios būtų išdėstomos visoje Lietuvoje, siekiant padidinti pasiekiamumą ne tik dėl Atsravo atominės elektrinės pavojaus, bet ir kitų geopolitinių grėsmių.
Anot vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, minimi 500 sirenų įgyvendinant kitą norvegų projektą Lietuvoje bus įrengti per artimiausius dvejus metus. Projektų bendra vertė sieks apie 10 mln. eurų.
Užbaigus projektą turėtume turėti Lietuvoje apie 1141 sireną.
A. Bilotaitės teigimu, Lietuvoje turimas sirenų tinklas „šiuo metu gana blogas“, nes maždaug tūkstantis sirenų leidžia perspėti apie 57–58 proc. šalies gyventojų. Įrengus Norvegijos fondo finansuojamas sirenas tinklas bus išplėstas.
„Tai leis pasiekti geresnį informuotumą gyventojų ir užbaigus projektą turėtume turėti Lietuvoje apie 1141 sireną. Tikslas pasiekti, kad 75 proc. visos Lietuvos gyventojų girdėtų, kad situacija sudėtinga, oro pavojus ar kita situacija, ir galėtų tinkamai sureaguoti“, – pirmadienį žurnalistams sakė A. Bilotaitė.
Jos teigimu, Lietuvoje esantis sirenų tinklas visgi yra neblogas, lyginanti su estais ar latviais, kur tinklas sudaro 200 sirenų.
Ministrės teigimu, tarp darbų numatytas ir sirenų tinklo centralizavimas. Šiuo metu ji yra decentralizuota.
„Tai reiškia, kad kiekviena sirena gali būti pajungiama atskirai arba kiekviena savivaldybė organizuoja sirenų įjungimą pagal tai, kokius turi mechanizmus ir algoritmus. Mes dirbame link to, kad turėtume centralizuotą, tai reiškia, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas esant oro pavojui ar kitai situacijai galėtų centralizuotai paspausti mygtuką, ir arba visoje Lietuvoje, arba konkrečioje vietoje įsijungtų sirenos“, – teigė A. Bilotaitė.
Be sirenų įspėjimai siunčiami ir kitais būdais – trumposiomis žinutėmis, kurios pasiekia apie 90 proc. gyventojų. Pasak A. Bilotaitės, šiuo metu kuriama mobili aplikacija, kuri leistų efektyviai įspėti gyventojus apie galimus pavojus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
NKVC dėl audros nuostolių skelbti ekstremalios situacijos nerekomenduoja
Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) dėl audros sukeltų nuostolių valstybės lygio ekstremalios situacijos Vyriausybei skelbti nerekomenduoja. ...
-
Premjerė: audros žalos padengimas bus svarstomas, nepaisant ekstremalios situacijos masto
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Lietuvoje praūžusios audros padaryti nuostoliai bus įvertinti ir dėl jų kompensacijų bus sprendžiama nepriklausomai nuo to, kokiu mastu šalyje bus paskelbta ekstremali situacija. ...
-
Higienos institutas: penkiose maudyklose vanduo neatitiko švaros normų
Higienos institutas penktadienį skelbia, kad liepos mėnesio antroje pusėje vandens kokybė neatitiko higienos normų reikalavimų penkiose maudyklose. ...
-
Aštrėjant narkotikų prekybai per Klaipėdos uostą institucijos imsis ribojamųjų priemonių1
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla teigia, kad narkotikų gabenimo per Klaipėda problema paskutinius 4 metus auga, nors į Lietuvą tokios medžiagos dažniausiai patenka sausuma. Anot vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, institucijos ...
-
Kariuomenė už maždaug 22 mln. eurų bus aprūpinta artimos kovos lazeriniais taikikliais4
Lietuvos kariuomenė už maždaug 22 mln. eurų bus aprūpinta artimos kovos lazeriniais taikikliais, penktadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
Klaipėdiečių akiratyje – atvykėliai: kam tos šiukšliadėžės?23
Į uostamiestį kasmet atvyksta nemažai kitų šalių piliečių. Ne visi jie turistai, daugelis į Klaipėdą atkeliauja mokytis, kai kuriems imponuoja darbo pasiūlymai. Jau pastebima, kad kartais kitataučiai pas mus priimtų elgesio normų nepaiso, ...
-
Apklausa: „sensacijų nėra“ – labiausiai pasitikima ugniagesiais, augo Prezidentūros vertinimas
Lietuvos gyventojai ir toliau labiausiai pasitiki ugniagesiais gelbėtojais, o mažiausiai – politinėmis partijomis, rodo penktadienį paskelbta „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Policijos rėmėja tapusi Raudondvario dvaro vadovė: noriu padėti kitiems2
Beveik prieš metus policijos rėmėjų gretas papildė jau 15 metų Raudondvario dvarui vadovaujanti Snieguolė Navickienė. Pedagoginį išsilavinimą turinti moteris pasakojo, jog nuolat užsiima savanoriška veikla, o sužinojusi apie gal...
-
Ministerija imasi Studijų kokybės vertinimo centro vadovo paieškų
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) skelbia konkursą Studijų kokybės vertinimo centro vadovo pareigoms užimti. ...
-
Apklausa: Lietuvos gyventojai neturi aiškios nuomonės Palestinos pripažinimo atžvilgiu5
Didesnė dalis Lietuvos gyventojų mano, kad šalis turėtų pripažinti Palestinos valstybę, vis dėlto 39 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu, rodo penktadienį paskelbta LRT užsakymu „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa. ...