Naujasis LGGRTC vadovas: sieksime būti matomi tarptautinėje arenoje

Naujasis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) vadovas Adas Jakubauskas žada stiprinti centro tarptautinę ir vidinę komunikaciją, plačiau pristatyti Lietuvos istorinės atminties klausimus užsienyje.

Spaudos konferencijoje ketvirtadienį jis informavo taip pat inicijavęs naujos centro strategijos rengimą – užduotis centrui formuluoti padės į komisiją suburti istorikai, visuomenininkai ir kiti ekspertai.

Joje – karo istorikas Valdas Rakutis, visuomenininkė, partizano Juozo Jakavonio-Tigro duktė Angelė Jakavonytė, visuomenininkas ir analitikas Ignas Stankovičius, taip pat žurnalistas ir komunikacijos specialistas Ginas Dabašinskas, buvęs Valstybės saugumo departamento direktorius Gediminas Grina, Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė Birutė Jonuškaitė-Augustinienė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos vadovas Gvidas Rutkauskas. A. Jakubauskas žada ir dar kelias „gerai žinomas pavardes“.

„Ekspertų prašysime patikslinti arba išgryninti centro misiją ir strategiją, taip pat teikti patarimus kitais labai svarbiais klausimais, kadangi yra labai daug istorinių naratyvų, kurie labai jautrūs, įvairios pusės žiūri į tą patį fenomeną iš skirtingų pozicijų. Todėl mums labai svarbu suformuoti valstybinį požiūrį į tam tikras temas, formuoti valstybės politiką atminties istorinėmis temomis“, – sakė A. Jakubauskas.

Jis sako pasigendantis darnaus darbo tarp centro padalinių, geresnės vidinės komunikacijos, o prieš daugiau nei du dešimtmečius patvirtinti įstaigos nuostatai, anot A. Jakubausko, bus „pakeisti ir sušiuolaikinti“ reaguojant į šiandieninius iššūkius.

„Įstaiga turėtų būti ne politinė. Istorija nėra politika, istorija yra mokslas, ji turi būti nešališka. Antras dalykas, kuris labai svarbus – vertybinės skalės išgryninimas, dėl to ir pasitelkiami ekspertai“, – teigė LGGRTC direktorius.

„Kitas dalykas – buvo per mažai komunikuojama apie centro darbą, svarbą, misiją, strateginius tikslus. Svarbiausia – centras turi tapti daugiau tarptautišku, daugiau kalbėti anglų kalba, neužsisklęsti Lietuvos geografiniuose rėmuose. Jis turi būti labiau matomas tarptautinėje arenoje“, – tikslus pabrėžė A. Jakubauskas.

Įstaiga turėtų būti ne politinė. Istorija nėra politika, istorija yra mokslas, ji turi būti nešališka.

Jis sako kaip pavyzdį matantis Lenkijos Tautos atminties institutą, kuris yra įgijęs „neginčijamą svorį valstybės politikoje“ ir formuoja Lenkijos valstybinę politiką.

„Aš labai viliuosi, kad centras taip pat pasieks labai panašų lygmenį ir fonuos tarptautinėje arenoje kalbėdamas apie Lietuvos istorinę atmintį“, – tvirtino įstaigos direktorius.

Ekspertai: centrui reikia formuoti valstybės politiką

Centro strategiją rengti padėsiantys ekspertai pabrėžė ypatingą LGGRTC vaidmenį formuojant valstybės politiką, ypač turint omenyje Rusijos vykdomus informacinius karus bei didžiulį dėmesį savo istorinio naratyvo sklaidai.

Karo istorikas V. Rakutis tikina, kad valstybės idėjos šiuo metu „dažnai yra neaiškios priklausomybės, kažkur plaukioja“, o LGGRTC stokoja centrinės institucijos, atsakingos ne tik už rezistencijos istoriją, bet ir bendras valstybės nuostatas istoriniais klausimais, vaidmens.

„Manyčiau, kuo daugiau Lietuvoje nuveiksime patys, kuo labiau sustiprinsime švietimo sistemą, kuo labiau pagrįsime įvairius dalykus, tuo sėkmingiau mums seksis įveikti visus pavojus“, – teigė V. Rakutis.

Anot jo, pasigirsta ir nepagrįstų baimių, jog centras galėtų „uzurpuoti, primesti, neleisti“. Istorikas pabrėžia, kad ekspertų komisija sudaryta iš įvairių pažiūrų specialistų ir žada užtikrinti „pliuralistinę aplinką“.

„Tik gal skirtingai nuo mūsų ankstesnių susitikimų, kaip istorikų suvažiavimai, vykstantys kas kelerius metus, reikia į kai kuriuos klausimus vis tik atsakyti, vien tik diskusijos neužtenka. Valstybė turi gyventi ir kai kuriais atvejais – turėti savo aiškią nuomonę. Manau, kad centras galės būti tas, kuris kai kuriais atvejais patars, kaip iš tikrųjų daryti“, – kalbėjo jis.

Visuomenininkė, partizano Juozo Jakavonio-Tigro duktė Angelė Jakavonytė tikino, kad jai svarbu, jog nebūtų iškraipoma Lietuvos istorija ir „puolami tie žmones, kurie paaukojo galvas už mūsų Lietuvą“. Jos nuomone, šiuo metu centras „vykdo atsirašinėjimą, atremia puolimus įvairius mūsų didvyrių“, tačiau galėtų dažniau teikti ekspertinę nuomonę istorinės atminties klausimais ir ypač prisidėti prie švietimo.

„Manau, kad rašant ir išleidžiant vadovėlius, turi būti įtrauktas ir Genocido centro atstovas. Kad nebūtų tuose vadovėliuose, iš kurių mokomi mokiniai, parašoma netiesa ir iškraipomas istorinis teisingumas. Manau, tai labai svarbi misija“, – teigė A. Jakavonytė.

A. Jakavonytė pabrėžia, kad LGGRTC turėtų būti mokami ir didesni atlyginimai taip siekiant pritraukti daugiau ekspertų ir ištyrinėti ne tik pokario istoriją, bet ir kitus rezistencijos laikmečius.

LGGRTC tiria visas genocido bei nusikaltimų žmonijai ir žmoniškumui apraiškas ir Lietuvos gyventojų persekiojimą okupacijų metais, taip pat ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, inicijuoja genocido organizatorių ir vykdytojų teisinį įvertinimą, įamžina laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių