Naudotis e.sveikatos sistema ministerija skatins finansiškai

Kol kas nėra numatyta konkrečių sankcijų gydymo įstaigoms, kurios nepaklus nuo kitų metų kovo įvedamam privalomam e.sveikatos sistemos naudojimui - ministerijos atstovai tikisi, kad tai išspręs skatinimo priemonės, tarp jų - ir papildomi priedai gydymo įstaigų vadovams.

„Svarstome variantus, kokios tai būtų lėšos ir kiek jų būtų, bet pats principas, ką pasakiau, kas galbūt naujo yra, kad turi būti skatinamos įstaigos finansiškai už jungimąsi. Manau, kad atlikus analizę eigoje mes informuosime, kokios tai bus priemonės“, - spaudos konferencijoje teigė VLK laikinasis direktorius Aurimas Baliukevičius.

Ministerijos Sveikatos išteklių priežiūros ir inovacijų valdymo departamento direktorė Justina Januševičienė BNS teigė, kad planuojama, jog nuo sistemos naudojimo aktyvumo priklausytų ir gydymo įstaigų vadovų atlyginimas.

„Gydymo įstaigos vadovo kintamoji dalis priklausys nuo to, kaip aktyviai jis naudoja elektroninės sveikatos sistemą savo įstaigoje. Šiuo metu kol kas to nėra, yra bendra abstrakti frazė „informacinių sistemų naudojimo lygis“, kuri iš esmės nepasako nieko. VLK apmokėjimas yra kitas dalykas - ką minėjo kasos direktorius, tai yra svarstoma, tik jie turi atlikti konkrečius paskaičiavimus, kiek ir kokiomis sumomis jie galėtų skatinti įstaigas“, - sakė J.Januševičienė.

Pasak A.Baliukevičiaus, iki rugsėjo 15-osios planuojama parengti detalų elektroninės sistemos perėmimo iš Registrų centro planą, jame ketinama numatyti ir konkrečias finansines priemones bei kiek lėšų reikėtų gydymo įstaigų skatinimui. Galutinai sistema VLK turėtų būti perduota nuo kitų metų liepos. A.Baliukevičius žada, kad perėmimas „ypatingų kaštų nereikalaus“, didžiausios išlaidos esą planuojamos įrangos pervežimui.

Anot Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, šiuo metu sistemą Registrų centre prižiūri apie 30 žmonių - planuojama, kad perdavus ją VLK pakaktų apie 20 darbuotojų, neatmetama, kad vėliau bus samdomi ir informacinių technologijų specialistai iš išorės.

Ministerijos atstovų teigimu, iš 600 šalyje veikiančių valstybinių gydymo įstaigų prie e.sveikatos sistemos prisijungusios jau 320, tikimasi, kad aktyviau jungsis ir privačios įstaigos. Ne visos įstaigos apsirūpinusios kompiuterine technika, ne visi sistema apmokyti naudotis. Prie sistemos neprisijungusios tik apie 5 proc. šalies vaistinių.

Sistema bus privaloma naudotis nuo kitų metų kovo, tačiau A.Veryga sako, kad bausti to aktyviai nedarančių įstaigų nebus skubama. Pasak jo, tam turėtų pakakti skatinimo priemonių, jos priklausys ir nuo įstaigų reitingo - ligonines, poliklinikas reitinguoti leis e.sveikatos sistema.

„Gydymo įstaigos bus vertinamos, reitinguojamos ir su tuo taip pat bus susijęs tų įstaigų finansavimas, apmokėjimas už laiku suteiktas paslaugas. Tai irgi yra paskata diegti sistemas ir efektyviau valdyti procesus“, - sakė jis.

„Mūsų manymu, visos prielaidos įstaigoms jungtis - finansinės paskaitos, eilių valdymas - yra sukurtos, yra aiškiai iškomunikuota, kad įstaigos privalo naudotis (...) pagrindinė paskata yra finansinis skatinimas sistema naudotis. Jūs klausiate, tai reikėtų suprasti, kad jos turėtų būti baudžiamos už tai, kad nesijungia - atvirkščiai, galvojame, kad reikėtų pirmiausia skatinti tuos, kurie daro gerai, o ne bėgioti iš paskos ir bausti“, -pridūrė ministras, paklaustas, kokių sankcijų bus imamasi dėl nepaklūstančiomis įstaigomis.

VLK laikinasis vadovas sako, kad kitų metų įstaigų sutartyse su teritorinėmis ligonių kasomis bus numatytos ir priemonės.

„Tos įstaigos, kurios piktybiškai nesijungs ar nesinaudos sistema - manau, tų priemonių atsiras, kaip jas įtikinti tą daryti“, - dėstė A.Baliukevičius.

Nuo kitų metų kovo, anot ministerijos atstovų, pacientai gali tikėtis e.sveikatos sistemoje matyti savo ambulatorinio lankymosi prašymus, gauti elektroninius receptus, įvairias elektronines pažymas, t.y. ginklo, vairuotojo, moksleivio sveikatos - nuo šių metų metu tik elektroninu būdu išduodami vaiko gimimo ir mirties liudijimai.

Anot ministerijos atstovų, Estijoje net ir įvedus elektroninius receptus, 5 proc. jų vis dar išrašoma senuoju būdu dėl galimybės išrašyti receptą anonimiškai ir kitų priežasčių. Lietuvoje bus siekiama, kad iki 2020 metų 80 proc. išrašomų receptų būtų elektroniniai.