M.Žilinskas – bankininkas visam gyvenimui

Šeštadienio interviu apie gyvenimą, būtį, buitį, karjerą, meilę ir pomėgius

Pernai „Sampo“ banko Klaipėdos skyriui vadovauti pradėjęs Mindaugas Žilinskas yra jauniausias banko vadovas mūsų šalyje. 29 metų vyras karjerą pradėjo banke, tačiau nuo žemiausios pakopos: banko stažuotojo ir kasininko darbo. Išskyrus bankus, niekur kitur nedirbęs M.Žilinskas didžiuojasi, kad jo šeimos tradicija - rinktis profesiją visam gyvenimui.

- Jūs pasirinkote bankininko profesiją, ar profesija pasirinko Jus?

- Gimiau, mokiausi ir užaugau Klaipėdoje. Baigiau 19-ąją vidurinę, dabartinę Martyno Mažvydo mokyklą. Mokinukas būdamas galvojau, jog būsiu labai geras vairuotojas, remontuosiu automobilius. Mano mokymosi rezultatai buvo vidutiniai, tikrai „neblizgėjo“. Daugiau laiko skirdavau laisvalaikiui. Vesdavau mokyklos diskotekas, organizuodavau renginius. Mes tai darėme su būsima žmona. Buvo linksmas metas. Tuomet negalvojau, kad reikia daug mokytis ir kažko gyvenime siekti. Tačiau paskutiniai metai mokykloje daug ką pakeitė.

Maskvos tarptautinė birža Pabaltijo šalyse tuo metu buvo suorganizavusi verslo mokyklą dvyliktokams. Šiame projekte dalyvavo ir mūsų mokykla, kuri savo nuožiūra atrinko ir pasiūlė kandidatus. Nežinau, kokie buvo atrankos kriterijai, tačiau man teko šioje mokykloje pasimokyti.

Joje mokymų – verslo žaidimų – metu moksleiviams buvo sudaromos sąlygos atsiskleisti, o mokymų organizatoriai galėdavo įvertinti gabius verslui žmones.

Mokymų pabaigoje keliems atrinktiems žmonėms buvo pasiūlyta nuvykti į Maskvą. Tarp jų buvau ir aš. Maskvoje mums pasiūlė nemokamas studijas Tarptautiniame universitete. Tuoj po mokyklos negalėjau išvykti į Maskvą, nes reikėjo patobulinti anglų ir rusų verslo kalbą, nes mokykloje mokiausi prancūzų kalbos. Paskui - ketveri metai neakivaizdinių bakalauro studijų ir dveji metai magistrantūros Maskvoje.

- Iš kur šis paslėptas verslininko talentas? Gal tai susiję su Jūsų šeima?

- Mano tėveliai – paprasti žmonės. Mama visą gyvenimą dirbo „Sirijuje“, o tėtis - vairuotoju „Klaipėdos keliuose“. Turiu brolį jūrininką. Mūsų šeimoje žmonės profesiją pasirenka visam gyvenimui. Aš po mokslų baigimo taip pat dirbu tik bankininkystės srityje.

- Kaip prasidėjo Jūsų karjera?

- Dar studijuodamas Maskvoje pradėjau dirbti Lietuvos žemės ūkio banke. Ten per ketverius metus perėjau visas pakopas nuo žemiausios iki aukščiausios. Pradėjau nuo stažuotojo, buvau kasininkas, kredito skyriaus vadybininkas, paskui to paties skyriaus viršininkas, po to - komercijos skyriaus viršininkas, galų gale - laikinai einantis Klaipėdos skyriaus valdytojo pareigas.

2000 metais Klaipėdoje atsidarė „Hansabankas“. Mane pakvietė ten dirbti komercijos direktoriumi.

Į naują banką išėjau dėl vienintelės priežasties – „Hansabankas“ buvo tarptautinis, turėjo užsienio klientų. Viliojo tai, kad gali bendrauti užsienio kalba, daugiau pamatyti ir įgyti patirties.

Per keletą metų šis bankas užaugo. Buvo labai įdomu jame dirbti nuo pradžios iki didelio išvystymo. Dabar panašiai yra daroma ir su „Sampo“ banku. „Hansabanke“ pasiekiau tokį lygmenį, kad labai norėjosi didelių projektų.

Suvedė keliai su „Sampo“ banko pirmininku, kuris man pasiūlė vadovauti visam Klaipėdos regionui.

- Dabar daugelis jaunų gabių žmonių siekia karjeros užsienyje, ar bent jau Vilniuje? O Jūs renkatės Klaipėdą?

- Turėjau pasiūlymų dirbti užsienyje ir Vilniuje. Esu dirbęs „Deutsche Bank“ didžiausiame Europos Prekybos finansavimo departamente Amsterdame. Ten būdamas supratau, kad nėra geresnio miesto už Klaipėdą. Didelėse rinkose labai dideli žmonės, dideli sandoriai ir šalti santykiai. Tačiau tai ne Klaipėda, kur tu gali jaukiai bendrauti ir siekti gero rezultato. Klaipėdoje yra visa tai, ko norisi, kas man yra svarbu.

- „Sampo“ bankas tik treji metai Lietuvoje. Nepaisant to, jis labai sparčiai auga. Tačiau jis ne vienintelis. Bankų yra labai daug. Kaip žmogui pasirinkti banką?

- Klientai banką dažniausiai pasirenka pagal jame dirbančius žmones. Visi bankai yra geri, solidūs, patikimi. Visi siūlo panašius produktus ir panašias sąlygas. Kaina svyruoja dešimtosiomis dalimis. Todėl manau, kad banko sėkmę lemia jame dirbantys žmonės, su kuriais malonu bendrauti, kurie pateikia greitą ir kompetentingą pasiūlymą. To mes ir siekiame. Stengiuosi suburti tokią komandą, kurią vienytų tokios vertybės.

- Dabar žmogus turi turėti ne tik savo gydytoją, kunigą, advokatą, bet ir bankininką?

- Mes to siekiame. Artimiausiu metu mūsų klientai pajaus turį asmeninį bankininką. Mes tobuliname savo paslaugas ir siekiame, kad kiekvienas klientas jaustų asmeninę bankininko globą, kad su juo nuolatos būtų bendraujama, pranešama apie rezultatus ir naujoves, kad jis galėtų bankininkui paskambinti bet kuriuo paros metu ir pasitarti. Kiekvienas klientas turi jaustis svarbus.

– Ar jūs galite padaryti žmogų turtingą?

- Galime padaryti ir turtingą, ir laimingą(juokiasi). Mes pradėjome patarinėti, kaip žmogui geriausiai investuoti savo pinigus, tegul ir nedidelius. Mes galime žmogų padaryti turtingesnį, nei jis yra. Žmogui paaiškiname, kad iš bankų skolinasi visas pasaulis, kad bankas suteikia jam galimybę geriau gyventi jau šiandien, o ne po 10 metų.

- Ar Jūsų šeima naudojasi paskolomis?

- Taip. Mes įsigijome butą. Ir naudojomės paskola.

- Ypač bankininkai mėgsta sakyti, kad laikas – pinigai. Koks laikas jums yra pats brangiausiais?

- Man brangiausias laikas, kurio aš negaliu praleisti su savo šeima. Man labai gaila šio laiko. Jo neįmanoma įvertinti jokiais pinigais. Darbe paprasčiau, nes tu žinai, kiek kainuoja viena tavo darbo valanda.

Žmogus darbe praleidžia 8 valandas. Dar 8 valandas jis turi pamiegoti. Suskaičiavau, kad 30 proc. mano laiko yra daugiausia, ką galiu skirti šeimai. Bet ir tiek ne niekada paskirsi. Jei dirbtum tik 8 valandas, būtų sunkiau pasiekti esamų rezultatų. Dažnai į darbą prireikia ateiti anksčiau, o išeiti vėliau.

- Ar tokie kriterijai taikomi tik Jums, kaip vadovui, ar visiems banko darbuotojams?

- Manau, kad geriausias variantas, kai greitai ir kokybiškai savo darbą užbaigi laiku. Tačiau pasitaiko atvejų, kai reikia paaukoti dalį savo asmeninio laiko tam, kad būtų atlikta užduotis. Labai vertinu tokį savo darbuotojų požiūrį.

- Ką veikiate laisvalaikiu?

- Laisvalaikį skiriu šeimai. Savaitgalį važiuojame į mišką, prie jūros. Ten praleidžiame daug laiko. Todėl nusprendėme kada nors miške statytis namą.

Taip pat mėgstame keliauti. Kartais keliaujame su artimais draugais ar visa šeima.

- Kas yra bankininkas Jūsų šeimoje?

- Tiktai aš. Mano žmona Gintė – organizacijų psichologė. Su ja susipažinome dar mokykloje ir padraugavę penkerius metus susituokėme. Ji dirba universitete ir yra personalo atrankų specialistė konsultacinėje kompanijoje „ERRA“. Gintė ne tik sugeba sukurti puikią atmosferą namuose, sumažinti po darbo susikaupusią įtampą, bet netgi pataria man personalo valdymo klausimais.

Mažajai lepūnėlei dukrai Laurai jau greitai bus treji metukai, o vyresnėliui sūnui Liutaurui eina septinti.

- Šiandien visi planuoja savo ateitį. Kaip Jūs įsivaizduojate save ir savo karjerą po 10 metų?

- Šiandien manau, kad išliksiu ištikimas pasirinktam keliui, tai yra, noriu tobulėti ir po 10 metų pasidžiaugti dar prasmingesniais darbo vaisiais su savo kolektyvu ir savo šeima.