Per mėnesį – jau mažiausiai antras dronas Lietuvos teritorijoje.
„Dėl objektų kiekio taip pat galutinį vertinimą galėsime pasakyti vėliau“, – teigė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.
„Nėra ko stebėtis, kad jie pasiklysta, juolab, kad techninės charakteristikos jų nuolatos tobulėja, jie gali skristi vis toliau“, – kalbėjo kariavęs Ukrainoje Arūnas Kumpis.
Įskridus rusų „Gerberai“, visuomenei aiškinta, kad nėra ko be reikalo panikuoti. Mat dronas Lietuvos teritorijoje skrido apie tris minutes, buvo be sprogmenų ir nukrito pats – maždaug už kilometro nuo sienos. Tačiau šįkart dronas ramiausiai praskrido virš miegančio Vilniaus, pažadindamas dalį žmonių.
„Prasideda raportai, žmonės pradeda skambinti – tai verčia susirūpinti, kokie yra veiksmai, koks veiksmų planas iš mūsų vykdomosios valdžios“, – šnekėjo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas.
Toliau nestabdomas nuskrido į Lietuvos gilumą.
„Mes būtent to objekto įskridimo į Lietuvos Respublikos oro erdvę nefiksavome“, – pabrėžė pasieniečių vadas Rustamas Liubajevas.
Koks tai dronas, ar turi sprogmenų, kur dabar yra – viskas paremta tik prielaidomis, tikintis geriausio.
„Esant pavojui, pareigūnai galėjo ir gali panaudoti tam tikrus ginklus, bet šiuo atveju nebuvo tiesioginio kontakto ir buvo įvertinta, kad dažniausiai galimi orlaiviai, kaip praeitą kartą, neneša tokios didelės grėsmės“, – nurodė vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.
„Labai aiškiai patvirtino, kad kariuomenei reikia daugiau priemonių“, – teigė krašto apsaugos ministrė.
Krašto apsaugos ministrė sako, kad į Lietuvą dėl „Zapad“ pratybų gali užklysti ir daugiau dronų.
„Tam tikrus veiksmus, kurie buvo suplanuoti šiek tiek vėliau, dabar paankstinsime ir tikrai pasistengsime, kad galėtumėte jaustis ramiau“, – šnekėjo krašto apsaugos ministrė.
Už oro erdvę atsakinga kariuomenė. Tai, kad kažkas skrenda į Lietuvą, ji matė dar Baltarusijos teritorijoje. Tačiau radarų, kad galėtų pasakyti, kas konkrečiai – neturi.
Kariuomenės akys ir ausys – pasieniečiai.
„Be jų akių danguje, be to, ką jie mato, ką jie girdi, mums sunku identifikuoti“, – tvirtino Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras.
Bet ir šie dangui stebėti priemonių neturi. Kas įskrido į Lietuvos teritoriją, nustato, paprastai tariant, iš akies.
„Tai nėra, sakykime, tik Lietuvos kariuomenės arba Vidaus reikalų ministerijos problema – tai yra visos Lietuvos problema“, – pabrėžė pasieniečių vadas.
„Tos pačios bepilotės sistemos, kuriomis būtų galima monitorinti mūsų oro erdvę ir žiūrėti, kas yra Baltarusijoje 10 km į gylį, kainuotų pigiau, negu, kad fiziškai patruliuoti pasienyje“, – nurodė A. Kumpis.
Lietuva turi antidronų. Jie padeda kovoti su kontrabandininkais, tačiau kariniams dronams – netinkami. Be to, dabar Lietuvoje galioja taikos, ne karo meto įstatymai. Tai reiškia, kad net jei ir turėtų reikalingų ginklų, neaišku, ar be leidimo kariai juos naudoti galėtų.
„Arba kaip atgrasymas galėtų suveikti, arba galėtų suveikti kaip paskatinimas. Tai dabartinėje situacijoje suveiktų kaip paskatinimas“, – teigė A. Kumpis.
Anot R. Vaikšnoro, įrangos dronams aptikti bus stengiamasi įsigyti greičiau. Po pirmadienį įvykusio incidento kariuomenė siųs papildomų pajėgumų arčiau sienos.
„Matome, kad yra tam tikri tendencingi dalykai. Žinome maždaug kryptis, žinome, kur galimai eina tie koridoriai, per kuriuos jau antras atvejis yra, šioje vietoje ir sustiprinsime“, – kalbėjo Lietuvos kariuomenės vadas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Ukrainoje – ketvirti karo metai, tačiau Lietuva, apart kalbų, kokia svarbi yra oro gynyba, toli nepajudėjo.
„Mes jau tiek laiko trypčiojame kartais vietoje, mūsų prioritetai yra kitur – kalbame apie tankus, arba kalbame apie braziliškus lėktuvus, kai reikalingos investicijos į mūsų oro erdvės saugumą“, – šnekėjo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas.
„Kai kirs keli bepiločiai skirtingomis kryptimis vienu metu, ta mūsų reakcija realiai atguls į mūsų priešininkų strateginius dokumentus“, – sakė A. Kumpis.
Visos šalies oro gynybos plano nėra iki šiol.
„Institucijos paprasčiausiai daro savo dalykus, ką jie turi daryti, bet bendros kažkokios koncepcijos, bendro matymo – nėra“, – nurodė G. Jeglinskas.
Kad panašios situacijos nepasikartotų, Prezidentūroje šiandien, antradienį, organizuojamas specialus pasitarimas. Kol kas planuojama visame pasienyje įdiegti akustinę dronų aptikimo sistemą.
Naujausi komentarai