A. Monkevičius: lengviausia šone stovėti ir kritikuoti

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius teigia, kad likti kai kurių politikų lūkesčių nepateisinusiu ministru nesibaimina. Pasak jo, naivu tikėtis, kad ministras, atėjęs į chaose skendinčią ministeriją, burtu lazdele išspręs visas švietimo problemas. A. Monkevičius sako, kad niekad to ir nežadėjęs, o pagrindinis jo tikslas – sutelkti susiskaldžiusias šalis kalbėtis, ieškoti sprendimų bei pradėti taikyti šiuolaikinius viešojo valdymo metodus.

Eltai duotame interviu ministras apžvelgė ir vieną, pasak jo, sunkiausių laikotarpių, kai į savo komandą kvietė daugelį ekspertų ir netgi tuos, kurie labiausiai jį kritikavo.

„Buvo labai nelengvas laikotarpis, kuomet iš naujo formavosi Vyriausybė, aš kviečiau labai daug žmonių ateiti į komandą, būti viceministrais, patarėjais, bet nei vienas nenorėjo ateiti. Tarp tų žmonių buvo tie, kurie visuomet turi labai kritiškų pastabų, aš juos kviečiau ir siūliau kartu spręsti tuos klausimus. Jie sakė nenorintys“, – sakė jis.

A. Monkevičius interviu taip pat apžvelgė ginčus dėl švietimo reformos. Ministras teigia, kad „buldozeriu“ niekas greitai nevyksta, ir džiaugiasi, kad metų metus sustojusius darbus jam pagaliau pavyko pradėti ir iki galo suplanuoti.

– Koalicijos pasirašymas, Vyriausybės atnaujinimas, atrodo, kad tris mėnesius švietimo problemos buvo atidėtos į šalį. Kaip šiuo metu vyksta švietimo reforma? Kokie pokyčiai? Koks dabartinis status quo?

– Galbūt tik viešoje erdvėje nebebuvo tiek daug dėmesio reformoms, bet jokie procesai niekuomet nesustojo dėl to. Niekas čia nesulėtėjo, niekas nepasikeitė. Mes pavasarį įvertinome tuos sulėtėjimus, kurie įvyko praeitais metais dėl įvairių dalykų. Reikėjo peržiūrėti mokytojų darbo užmokesčio, darbo laiko sistemos tvarką. Mokytojai tikriausiai vos ne vieninteliai buvo kitokioje sistemoje, neetatinio viešojo sektoriaus darbuotojai. Vyriausybė buvo numačiusi 2016 metais, bandė įgyvendinti 2018 m. ir dėl visų protestų tie dalykai sustoję. Lygiai taip pat buvo sustoję dėl ugdymo turinio atnaujinimo, tai viskas buvo stabtelėję būtent 2018 metais dar iki tų įvykių. Mes jau pavasarį visa tai perkėlėme į naująjį kalendorinį darbų grafiką ir darbus pradėjome susiplanavę naujai.

Reikėtų, žinoma, kalbėti ir apie kitas sritis švietime.

Ten, kur buvo stabtelėta: profesinio mokymo finansavimo metodika, vadinamasis naujasis bakalauro modelis, jis taip pat buvo atidėtas, sustabdytas. Tokių dalykų buvo 2018 metais. 2019 metais mes peržiūrėjome ir pasitarėme su Vyriausybe, Seimo politikais, kaip galėtume vis dėlto siekti tų tikslų ir juos įgyvendinti per laikotarpį iki 2021 metų. Visa tai yra darbų grafikuose, juos sutikslinome, jie atsidūrė vėl programoje ir patikslintoje Vyriausybės darbų programoje, Seimo darbotvarkėje. Viskas vyksta, kad būtų tikslai pasiekti.

Jeigu konkrečiai kalbėtume apie bendrojo ugdymo turinio atnaujinimą, šios gairės buvo mėgintos 2018 metais parengti nuperkant kaip ekspertų paslaugą. Tai sukėlė labai didelį pasipriešinimą įvairių asociacijų, suinteresuotų šalių, kurios negalėjo dalyvauti diskusijoje. O kuomet siaura ekspertų grupė rengia, kyla daug klausimų, kodėl, kaip, kas ten yra. Nebuvo diskusijos, kas yra be galo svarbu, nes bendro ugdymo turinys yra esmė. Tai yra ne kas kita kaip žmogaus, kurį mes matome po 10, 15 metų, ypatybės ir savybės, žinios, vertybės, gebėjimas prisitaikyti prie nuolat kintančios aplinkos.

Kaip mes tai ugdysime? Bendrasis ugdymo turinys rūpi visiems – tėvams, įvairiems visuomenės sluoksniams. Tad iš karto teko organizuoti labai plačią diskusiją, įtraukti visas šalis. Dabar jau paskutinės konsultacijos vyksta, kaip ir buvome suplanavę. Aš ketinu dar kartą paprašyti universiteto konceptualiai pasižiūrėti, kad pats tekstas būtų gero lygio. Noriu aprobuoti tas gaires ir patvirtinti įsakymu jau turbūt rugsėjo mėnesį ir pradėti pačių programų rengimą, įtraukiant labai daug šalių. Kuomet bus programos rengiamos, reikės jas išbandyti, negalime jų iš karto diegti nepabandžius. Reikia pasižiūrėti, kaip sekėsi, ir tada dar parengti mokytojus, reikia padėti mokytojams pasirengti tam programų diegimui. Reikia parengti rekomendacijas, yra daugybė kitų darbų. Tai yra darbų grafikas ir visa tai yra suplanuota ir tas bus padaryta.

Algirdas Monkevičius. M. Morkevičiaus/ELTOS nuotr.

Tą patį norėčiau pasakyti apie visus kitus darbus, kuriuos mes įvardijame kaip rimtus pokyčius. Sako, kad tai reformos, bet sakyčiau, kad tai radikalūs, svarbūs pokyčiai. Jau seniai subrendę, kuriuos reikia padaryti.

Tarkime, bakalauro modelis. Tai vėlgi, ką mes turime 2017, 2018 metais ir netgi dabar, pasekmės, kurių aš pakeisti nebegalėjau. Vyriausybė skiria valstybės finansavimą numatydama daug valstybės finansuojamų vietų ten, kur valstybei, verslui, pramonei reikia. Tarkim, IT, inžinerija, žemės ūkis, mokytojų rengimas. Tai tų vietų yra pakankamai, bet jos visą laiką neužpildomos. Praeitais metais per 5300 vietų liko neužpildyta aukštosiose mokyklose. Šiemet jau gerokai mažiau, bet vis tiek daugiau nei 1500. Kodėl? Todėl, kad pats modelis yra pasenęs ir netinkamas. Mes verčiame žmones stoti ten, kur galbūt jie net nenori ir tai jiems nėra patrauklu. Tačiau ten, kur jie nori, nėra valstybės finansuojamų vietų, ir jie stoja už savo pinigus studijuoti. Čia reikėtų kompleksiškai suderinti daug dalykų.

Naujas modelis orientuotas būtent į socialinį teisingumą, kokybę bei finansinį efektyvumą. Kad mes skirtume valstybės finansavimą, pirmiausia leidžiant patiems žmonėms, kurie nori studijuoti, pasirinkti, ką jie nori studijuoti. O kur reikia valstybei, verslui, pramonei, ten turi būti skatinimo sistema. Tarkim, rengiant mokytojus, mes turime žiūrėti kompleksiškai, mes turime numatyti daug priemonių, ne tik skatinamąsias stipendijas, bet ir dėmesingai pasižiūrėti ir būtent apie tai su universitetais pasikalbėti, kaip jie modernizuoja pačias programas stojantiems į pedagogines studijas. Padėti jas modernizuoti. Čia labai svarbus ir tarptautiškumas, įvairios dėstytojų stažuotės, ir t.t. Kokios čia galimybės yra, kaip pasinaudoti tarptautinėmis programomis. Kita vertus, pati mokytojo karjera ir profesija, kaip prestižinė, turėtų būti labiau prestižinė. Tai ne tik atlyginimai, bet ir saugios darbo sąlygos. Visas paketas visuomenei žinių apie tai, kodėl verta rinktis mokytojo kelią, kad ir finansiškai, ir visaip kitais mes remiame.

Lygiai taip pat inžinerija, technologijos. Verslas čia taip pat turi padėti. Valstybė gali stipendijas skirti, bet verslas turi prisidėti, parodydamas, kad karjeros perspektyva labai patraukli. Šitoks modelis yra Estijoje, Suomijoje ir mes turėtume kuo greičiau tai padaryti, ir suplanuoti jau darbai, kad nuo kitų metų mes startuotume.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

praradę GĖDĄ, šitaip e l g e s i 30 metų konservatoriai,

praradę GĖDĄ, šitaip  e l g e s i 30 metų  konservatoriai, portretas
kurie ne tik v e l t ė d ž i a u j a , bet ir pastoviai APIPLĖŠIA gyventojų gyvenimą. Tai t i p i š k a s konservatoriaus NAVICKO elgesys , parodantis , kad keliant b e p r a s m į TRIUKŠMĄ galima i š g y v e n t i kitų MOKYTOJŲ s ą s k a i t a-- tai daugelį metų, daro ne tik JIS , bet ir kai kurie VELTĖDŽIAI,neprofesionalūs "mokytojai". Linkiu ministrui r y ž t o , švietimo sistemoje,kuo greičiau a t s i k r a t y t i nereikalingų veltėdžių

bnmm

bnmm portretas
Gal siek tiek geresnis uz Rudaja

Mūsų valdantieji

Mūsų valdantieji portretas
niekaip nenori pripažinti kad kritika yra gerai jeigu,žinoma, ji nėra užsakyta. Reikia atsiminti kad jeigu nebūtų kritinio mastymo( ką jau visai baigia išnaikinti senųjų ,,amžinų" partijų diegiama propagandinė metodika), tiek šalis, tiek jos piliečiai gyventų kaip Šiaurės Korėjoje.Tik be sušaudymo ir masinio sodinimo už grotų. Jeigu pas mus ministrai ir kitas valdžiukų kontingentas būtų panašus pvz.į Vokietijos, tai į žmonių kritiką, skundus, protestus ir t.t. reaguotų visai kitaip - europietiškai ir išmintingai. Dabar prilipina runkelinių marginalų ar ligonių trolių etiketes ir toliau daro nesamones net nepagalvodami kaip būtų geriau.P.S. Tik pas karbauskinius pastebėjau kad kartais jie atsižvelgia ir atsitraukia..
VISI KOMENTARAI 6

Galerijos

Daugiau straipsnių