PRIEŠ KALĖDAS

Mokyklose žėri eglutės

Šią savaitę daugelis Klaipėdos švietimo įstaigų pasipuošė eglutėmis. Ateizmo persmelktą sovietmetį žaliaskarės mokyklose atsirasdavo ne prieš Kalėdas, bet prieš Naujųjų metų šventę. Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvos mokyklose eglutėmis pakvimpa jau per adventą.

Atvežė sunkvežimiu

Į uostamiesčio Vytauto Didžiojo gimnaziją ir Gedminų pagrindinę mokyklą iš Šernų girininkijos egles sunkvežimiu atvežė šios savaitės pradžioje. Maždaug 5 metrų aukščio medžiai kainavo po beveik 40 litų.

Ikimokyklinių įstaigų salės mažesnės, tad joms pakanka mažesnių eglių. „Sovietmečiu reikėjo „blato“, kad eglei papuošti gautum gražių vokiškų žaisliukų. Juk vietinės gamybos žaislais vaikus buvo galima išgąsdinti“,- prisiminė beveik ketvirtį amžiaus vaikų darželiui „Pelėdžiukas“ vadovaujanti Irena Greičiūnienė. Dabar papuošti eglę - ne problema.

Žaislų ir darželis nuperka, ir vaikai atneša. Gaila, kad iš senų laikų relikvinių žaisliukų neliko - sudužo. Bet auklėtojos pasistengia, kad jau per adventą vaikai apsigyventų pasakoje. „Iš šiaudelių, popieriaus kuria eglutei puošmenas - saulutes, žvaigždutes“, - pasakojo pedagogė. Ir šyptelėjo prisiminusi, kad šventei baigiantis ant eglutės pakabintų obuolių ir saldainių gerokai sumažėja - vaikai suvalgo.

„Jokių žvakučių! Net šaltosios ugnelės uždraustos!” - apie eglės puošybą kalbėjo Saulius Šiaučiukėnas. Vytauto Didžiojo gimnazijos direktoriaus pavaduotojas pabrėžė, kad griežtos priešgaisrinės apsaugos taisyklės leidžia tik elektrines girliandas.

„Užsako“ Senelį

Moksleiviai, ypač vyresniųjų klasių, šventę prie eglutės daugiau vertina dėl linksmybių, o štai mažyliai dar tiki Kalėdų Seneliu. Darželis „Pelėdžiukas“ juo rūpintis pradeda iš anksto - prieš pusantro mėnesio „užsisako“ profesionalą, dažniausiai aktorių. Tėvams tai kainuoja po 5 litus už vieną vaiką. Kad Senelio maišas būtų pilnas saldainių, pasirūpina darželis. O štai dovanėlės jo maiše - tėvų rūpestis. „Prašome jų, kad dovanų kaina būtų apylygė - nuo 5 iki 10 litų. Kad neatsitiktų taip, jog vienam mažyliui Kalėdų Senelis padovanoja prašmatnią Barbę, o kitam - pigų niekutį“, - pasakojo I.Greičiūnienė. Tėvams primenama, kad namuose po eglute jie savo vaikui gali padėti pačią brangiausią dovaną. „Nors ir mersedesą“, - šyptelėjo pedagogė. Ir jau visiškai nelinksmai pridūrė, kad pasitaiko tėvų, užmirštančių pasirūpinti dovana savo atžalai darželio šventėje. „Vaikui būtų baisu, kad Kalėdų Senelis visus apdovanojo, o jį užmiršo. Ką darysi. Tuomet darželis už tėvus nuperka ir į Kalėdų Senelio maišą įdeda dovaną vaikui“, - pasakojo I.Greičiūnienė.

Nuomoja sales

Vakar daugelyje mokyklų buvo paskutinės pamokos - moksleiviams prasidėjo Kalėdų atostogos. Nors jų metu mokyklos ištuštėja, išpuoštose salėse prie eglučių pilna vaikų. Tai įvairių mieste veikiančių organizacijų, bendrovių darbuotojų atžalos. Štai Gedminų pagrindinėje mokykloje Kalėdas švęs daugiavaikių šeimų bendrijos, taip pat bendrovės „Javinė“ darbuotojų vaikai.

„Už keturias valandas gauname 400 litų“, - sakė Vytauto Didžiojo gimnazijos direktoriaus pavaduotojas S.Šiaučiukėnas, pridūręs, kad pinigai už salės nuomą praverčia gimnaziją remontuoti, nupirkti sportinio inventoriaus fizinio lavinimo pamokoms ir kitiems dalykams.

Gyva tradicija

XVIII amžiuje paplitęs po visą Vakarų Europą, kalėdinės eglutės puošimo paprotys į Lietuvą atėjo XX amžiaus pradžioje ir pirmiausia įsitvirtino dvaruose, bažnyčiose, mokyklose.

Bronislovas Lileikis per 40 metų atidavė Klaipėdos švietimui: vadovavo mokyklai, Švietimo skyriui. „Keitėsi laikai, valdžios, bet nebuvo nė karto, kad noro ar pinigų eglutėms pritrūktų“, - prisiminė B.Lileikis.

„Eglutė mokykloje - ši tradicija buvo ir liks gyva“, - įsitikinęs Gedminų pagrindinės mokyklos direktorius A.Liaudanskas. Pasak jo, mokykloje visi - maži ir dideli - kasmet laukia Kalėdų. O jos neįmanomos be žaliaskarės - kvepiančios mišku ir su meile papuoštos.