Vilniaus Gabijos gimnazijos rūsyje, kol viskas ramu, jis naudojamas kaip sandėlis, tačiau atėjus dienai X, jis taptų priedanga ir čia prieglobstį trumpam turėtų rasti visa mokyklos bendruomenė, net ir dalis aplinkinių gyventojų. 

Vargu, ar šiame rūsyje tilptų vien mokyklos bendruomenė – apie tūkstantis mokinių ir mokytojų.

„Finansų neturime, galimybės yra gana mažos. Mokykla, ką gali iš savo pusės, tą daro, bet yra taip, kaip yra“, – kalbėjo direktoriaus pavaduotoja ūkiui Jolita Rainienė.

Šalia šio sandėlio rūsyje yra mažesnė, tačiau geriau paruošta sporto salė, kuri taip pat taptų priedanga. Mokiniai ir mokytojai kartais mokosi, kaip į rūsį evakuotis.

„Vaikai supranta ir nebebijo, tikrai labai greitai evakuojamės, be baimės. Jiems tai yra žinoma, suprantama, viskas yra labai gerai“, – šnekėjo J. Rainienė.

Švietimo darbuotojų profsąjunga norėtų, kad mokymų ir pratybų mokyklose būtų daugiau.

„Situacija yra grėsminga, tam reikalingas pasiruošimas. Tik būtų gerai, kad ne mes čia imtumėmės iniciatyvos, o kad tą koordinuotų Švietimo ministerija su Krašto apsaugos ministerija“, – nurodė Švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininkas Andrius Navickas.

D. Labučio / ELTOS nuotr. 

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė pritaria.

„Svarbiausia, kad esant kažkokiai ekstremaliai situacijai, mes žinotume, kaip elgtis, kur turėtume eiti, ką daryti, kad tiek moksleiviai, tiek patys mokytojai būtų saugūs“, – tvirtino švietimo, mokslo ir sporto ministrė.

Dabar dalyje gimnazijų paskutiniųjų klasių moksleiviai gali rinktis Šaulių sąjungos organizuojamas pamokas apie nacionalinį saugumą, gynybą. Tačiau tokį pasirenkamąjį dalyką renkasi nedaugelis.

„Jeigu mes apmokytume mokytojus, jie galėtų tas bazines žinias suteikti, tuomet galėtų integruoti į savo mokomus dalykus, susijusius su kitomis disciplinomis, kurias jie, pavyzdžiui, dėsto – nuo istorijos iki visų kitų“, – aiškino krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.

Krašto apsaugos ministrė paaiškino, kad per istorijos ar geografijos pamokas būtų galima mokytis apie išgyvenimą ekstremaliose situacijose – kaip užtikrinti savo bei kitų saugumą.

„Susijusios su gyventojų saugumu situacijose – nuo medicininių žinių iki viso kito, kas yra susiję su išgyvenimo įgūdžiais“, – sakė D. Šakalienė.

„Pagilinsime temas ir kitais klausimais – tiek nacionalinio saugumo, tiek kitais, kurie šiandien yra aktualūs pedagogams. Tas priemonių planas dabar kaip tik ir daromas, bendradarbiaujant su Krašto apsaugos ministerija“, – kalbėjo R. Popovienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Profsąjunga mano, kad reikėtų mokyti ir apie pilietinį pasipriešinimą.

„Galimybė įtraukti tiek švietimo darbuotojus, tiek moksleivius į pilietinį pasipriešinimą, apmokyti, kaip ir kas galėtų prisidėti prie ko – ir medicinos pagalba“, – nurodė A. Navickas.

Gabijos gimnazijos direktorė siūlymą vertina atsargiai, nėra užtikrinta, ar tai neapkrautų mokytojų.

„Nežinau, ar to reikėtų visiems ir kiek laiko tai reikalautų, nes tikrai šiandien mokytojai yra pavargę, mokytojų trūksta, jie turi labai didelius krūvius“, – tvirtino Vilniaus Gabijos gimnazijos direktorė Vilija Klimavičienė.

Vyriausybės planas dar tik ruošiamas. D. Šakalienė siūlo neskubėti.

„Ką turbūt jau visos Vyriausybės turėjo išmokti – staiga, be pakankamo pasiruošimo primesti mokykloms papildomą medžiagą nėra efektyvus metodas“, – šnekėjo D. Šakalienė.

Nors, anot švietimo ministrės, darbai bus daromi greitu metu.

„Vyriausybės priemonių planas bus tvirtinamas šią savaitę, mes iš tiesų pradėsime dirbti“, – nurodė R. Popovienė.

Daugiau dėmesio planuojama skirti ne tik mokyklos bendruomenių apmokymui, bet ir mokyklose esančioms priedangoms.