Tyrimas

Moksleiviai nenori sportuoti

Mokykla nėra ta vieta, kurioje uostamiesčio moksleiviai išsiugdytų meilę sportui. Trečdalis uostamiesčio moksleivių nelinkę sportuoti nei mokykloje per fizinės kultūros pamokas, nei po pamokų. Vieni jų dėl to kaltina fizinės kultūros mokytojus, per didelius krūvius ir reikalavimus, kiti – apgailėtiną sporto salių ir dušinių būklę mokyklose. Specialistai ieško būdų, kaip šią problemą išspręsti ir tikisi, kad daugiau sportuojantys moksleiviai būtų sveikesni.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro (KVSC) specialistai šiemet pavasarį dešimtyje Klaipėdos miesto mokyklų atliko tyrimą, kurio metu buvo išsiaiškinta, kad 37 proc. Klaipėdos miesto moksleivių yra nepakankamai fiziškai aktyvūs laisvalaikiu, t.y. sportuoja ar mankštinasi rečiau kaip 2 kartus per savaitę arba visai nesportuoja.

Po pamokų moksleiviai dažniausiai mankštinasi ar sportuoja kieme su draugais, dalis mokamuose sporto klubuose. Savo mokykloje po pamokų sportuoja tik 6,4 proc. moksleivių.

Pasak KVSC Visuomenės sveikatos programų ir analizės skyriaus specialistės Ingos Ambrazevičienės, fiziniam lavinimuisi ir bendram požiūriui į kūno kultūrą didelę įtaką turi mokykla, kūno kultūros mokytojai ir tėvai. Anketinės apklausos rezultatai pa-rodė, kad penktadalis moksleivių nemėgsta kūno kultūros pamokų. Dažniausios moksleivių nurodytos nepasitenkinimo priežastys buvo sporto salės, inventoriaus trūkumais, persirengimo kambarių būklė, neigiamas požiūris į kūno kultūros mokytoją, per dideli krūviai ir reikalavimai, žaidimų trūkumas.

Viena iš priežasčių, darančių įtaką nepakankamam moksleivių fizinį aktyvumui, yra nepatenkinamos sportui sąlygos mokyklose. 15 proc. apklaustųjų moksleivių blogai ir labai blogai vertina mokyklos sporto sales, 56 proc. - sporto aikštynus, 73 proc. - dušus mokyklose ir 50 proc. - persirengimo kambarius.

KVSC specialistai vakar surengtame seminare išsakė šias problemas ir rekomendavo atsižvelgti į pateiktus tyrimo rezultatus. Specialistai mano, kad daugiau sportuodami vaikai būtų sveikesni. Kol kas jų sveikatos rodikliai kasmet tik prastėja.

Klaipėdiečių vaikų sergamumas, registruojamas ambulatorinę pagalbą teikiančiose sveikatos priežiūros įstaigose, yra didesnis nei šalies vidurkis.

Mūsų mieste kasmet iš visų prieš mokyklą patikrinamų vaikų sveikais pripažįstama vos penktadalis. Kasmet daugėja moksleivių, turinčių regos, laikysenos sutrikimų.

Prie blogėjančios vaikų sveikatos būklės prisideda ir per didelis mokymosi krūvis bei netinkamos mokymosi sąlygos.

KVSC direktoriaus pavaduotoja Dalija Stasiuvienė pasakojo, kad pernai, išanalizavus mokyklų pamokų tvarkaraščius, buvo nustatyta, jog dažnai mokymo krūvis vyresnėse klasėse viršija nustatytas maksimalaus krūvio per savaitę normas - iki 40 pamokų per savaitę.

Pamokų turinio analizė parodė, kad, sudarant individualius vyresniųjų klasių moksleivių pamokų tvarkaraščius, menkai įvertinami darbingumo kaitos dėsningumai per savaitę ir dieną, neatsižvelgiama į mokomųjų dalykų sunkumo laipsnio sąsajas.

Organizuojant mokymą, labiau vadovaujamasi pedagoginiais, bet ne fiziologiniais higieniniais principais.

Taip pat buvo nustatyta, kad iki valandos pamokų ruošai skiria tik penktadalis apklaustų mokinių, 1-3 val. pamokas ruošia pusė moksleivių, trečdalis moksleivių pamokas ruošia 3 ir daugiau valandų.

Pernai 24 uostamiesčio mokyklose buvo atliktas skoliozėsrizikos veiksnių paplitimo tyrimas. Jo metu buvo nustatyta, kad 57 proc. moksleivių sėdėjo jo ūgio neatitinkančiuose suoluose. Daugiau nei 40 proc. tirtų vietų buvo nustatytas prastas apšvietimas, trečdalyje mokyklų patalpų mikroklimatas neatitiko normų, klasėse buvo vėsiau nei priklausytų

.