Valdžia vėl svarsto, koks turėtų būti aukštojo mokslo finansavimas. Pateikti netgi trys variantai: nieko nekeisti, visą naštą perkelti valstybei arba įvesti visiems vienodą įmoką.

Per pastaruosius dešimt metų sulaukta jau trečio siūlymo reformuoti aukštojo mokslo finansavimą. 2002–2008 m. geriausiai besimokantieji už studijas nemokėjo, daliai tekdavo pakloti 520 litų už semestrą, o likusieji mokėjo visą savo studijų kainą. Šiuo metu gerai besimokantieji studijuoja nemokamai, kiti moka Vyriausybės nustatytą skirtingą mokestį studijų programoms. Šios kadencijos Vyriausybė nusprendė peržiūrėti studijų finansavimą ir sudarė darbo grupę. Ji pateikė tris galimus modelius. Dėl jų jau kilo diskusijų tarp politikų ir akademinės bendruomenės. Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimai įsigaliotų 2015 m.

Pirmame pataisų variante siūloma mažiausiai pakeitimų. Tik būtų pagerintos paskolų už mokslą sąlygos – skolintų ne komerciniai bankai, o Valstybinis studijų fondas.
Pagal antrąjį modelį aukštasis mokslas būtų nemokamas, išskyrus tuos studentus, kurie turi akademinių skolų. Pastariesiems universitetuose tektų mokėti 2 400 litų per metus, kolegijose –1 800 litų. Šiame variante tektų ketvirtadaliu sumažinti priimamų studentų skaičių.

Trečiasis variantas mūsų švietimo sistemoje būtų pats naujausias, dėl jo gali net tekti keisti Konstituciją. Numatoma, kad už mokslą fiskuotą mokestį turėtų mokėti visi studentai, išskyrus pačius gabiausius jaunuolius.

Kol kas vieningai nenuspręsta, kuris variantas yra geresnis. Nuomonės skiriasi ir tarp valdančiųjų frakcijų. Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis mano, kad priimtinas būtų trečiasis variantas. "Pagal šį modelį visi studentai mokėtų vienodą įmoką, nebūtų diskriminuojami atskiri studentai, nes dabar vieni moka visą kainą, kiti nemoka nieko, o kartais jų balų skirtumas – 0,01 balo. Tai sukuria tam tikrą socialinę nelygybę. Pagal šį modelį mokėtų visi, bet kai kurių studijų išlaidas padengtų valstybė", – aiškino ministras.

Jo pavaduotojas Rimantas Vaitkus, atstovaudamas socialdemokratų pozicijai, pasisako už tai, kad studijos būtų nemokamos. "Lietuvoje studijų kaina yra viena didžiausių ES ir ta socialinė neteisybė, kuri tenka beveik pusei studentų, daro didelę gėdą, kad turime tokią sistemą", – teigė R.Vaitkus.

Skiriasi ir universitetų vadovų bei studentų sąjungos pozicijos. Rektoriai paskelbė, kad palaiko visuotinio apmokestinimo variantą, studentai nori, kad liktų finansuojamos valstybės vietos.

Petras Baršauskas
KTU rektorius, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas

Trečiasis variantas yra mažiausia blogybė iš kitų pasiūlytų modelių ir socialiai teisingiausia. Suprantama, kad geriausia būtų turėti visiškai nemokamą aukštąjį mokslą. Tačiau valstybė nėra tokia turtinga, kad tai galėtų sau leisti. Neišvengiamai nuskurstų universitetai, suprastėtų studijų kokybė, nes netektų 200 mln. litų per metus. Tokios sumos padengti valstybė nepajėgi.
Dabar veikianti sistema gera tuo, kad skatina studentus pasitempti ir siekti valstybės apmokamos vietos, universitetus – konkuruoti tarpusavyje, gauti papildomų pajamų. Ji nėra teisinga, nes vienas studentas nemoka nieko, o kitas, kuris surinko tik šiek tiek mažiau balų, turi mokėti didžiules sumas. Yra daugybė veiksnių, kurie galėjo nulemti, kad jaunas žmogus nepateko į valstybės finansuojamą vietą. Šiandien aukštosiose mokyklose studentai studijuoja labai nevienodomis sąlygomis – valstybės finansuojamose vietose (55 proc. visų studentų) besimokantieji už studijas nemoka nieko, o valstybės nefinansuojamose (45 proc. visų studentų) besimokantiesiems tenka mokėti net iki 21 tūkst. litų.

Todėl universitetai nutarė palaikyti trečią pasiūlytą modelį. Mokamas mokslas labiau vertinamas, studentas į studijas žiūri daug atsakingiau. Galima diskutuoti, kokia ta fiksuota metinė įmoka turėtų būti, bet ji bus tikrai daug mažesnė, nei dabar mokama už vieną semestrą. Mokestis būtų toks, kad neišgalintis jo mokėti žmogus, galėtų pasiimti paskolą. Ar ją paskui grąžinti ir kaip, būtų nustatoma pagal socialinę padėtį, kitus faktorius. Priėmus šį modelį valstybė būtų pajėgi finansuoti universitetus tokiu lygiu, koks yra dabar, o universitetai galėtų atnaujinti laboratorijas, patalpas, gerinti studijų kokybę.

Netiesa, kad visuotinis nedidelis apmokestinimas labiau paskatintų jaunimą važiuoti studijuoti į užsienį. Lietuvoje mokestis už aukštąjį mokslą bus tikrai mažesnis nei pragyvenimo išlaidos bet kurioje nemokamą mokslą garantuojančioje Skandinavijos šalyje.

Romas Lazutka
Sociologas

Dabartinis kriterijus, kai valstybės finansavimą nulemia vien egzaminų rezultatai, nėra socialiai teisingas. Visuomenė tokiu atveju finansuoja ir tuos studentus, kurie yra iš turtingų šeimų. Nepasiturinčių žmonių vaikas gali būti gabus, bet jei surenka šiek tiek mažiau balų nei turtingas, lieka be nieko, nes tokio didelio mokesčio už studijas, koks yra dabar, jis nepajėgia susimokėti.

Nemokamas mokslas turi vieną problemą – emigraciją. Visuomenė finansuoja studentą, o jis išvyksta dirbti svetur. Jei po studijų naujas specialistas liktų tėvynėje, gerai uždirbtų ir sumokėtų didesnius mokesčius nei mažiau išsilavinę ir uždirbantys žmonės, šis modelis būtų naudingas ir teisingas.
Fiksuotas visuotinis mokestis nėra blogas, tik šis modelis turėtų numatyti galimybę paremti ne gabiausius, o neturtinguosius. Gabius studentus visame pasaulyje remia ne valstybė, bet universitetai, fondai. Taip pat būtina numatyti prieinamą kreditavimą. Jis turėtų būti mažiau rizikingas ir apdraustas valstybės. Reikėtų numatyti pajamų minimumą nuo kurių būtų įpareigojama atiduoti paskolą po mokslų.

Paulius Baltokas
Lietuvos studentų sąjungos prezidentas

Būtų neteisinga apmokestinti tuos studentus, kurie įstoja į valstybės finansuojamas vietas. Mes esame už tai, kad būtų mažinami mokesčiai už studijas, bet ne kitų jaunuolių sąskaita. Būtina rasti valstybės biudžete lėšų padidinti studijų finansavimą.