Seimas nusprendė pritarti šalies vadovo veto ir užkirto kelią grąžinti žemę miško parkuose

Ilgai laužęs galvą, kas svarbiau - visuomenės interesas ar privačios nuosavybės teisė - Seimas vakar vis dėlto ryžosi pritarti Prezidento Valdo Adamkaus nuomonei ir priimti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą su šalies vadovo pataisomis. Tačiau dalis parlamentarų ir toliau ketina siekti, kad žemė būtų grąžinama apkarpant netgi parkų teritorijas.

Prisiminė pensijų precedentą

Tik 31 Seimo narys balsavo už tai, kad Prezidento veto būtų atmestas ir įsigaliotų spalio viduryje priimtos įstatymo pataisos, kurios būtų leidusios maždaug pusei tūkstančio asmenų susigrąžinti teises į miško parkų zonoje esančius sklypus, kurie įvairiais apskaičiavimais gali siekti nuo 500 iki 700 ha. Tuo tarpu Prezidento veto atmetimui būtina 71 Seimo nario dauguma. Vėliau, balsuojant už įstatymą jau su Prezidento pasiūlytomis pataisomis, jam pritarė 74 Seimo nariai, prieš balsavo 13, o 16 susilaikė.

Prieš šį balsavimą Seimo salėje virė karštos diskusijos. Priešingos stovyklos kaltino viena kitą visuomenės ar piliečių interesų nepaisymu, o dalis parlamentarų net siūlė atidėti svarstymą ir iš pradžių panagrinėti miško parkų žemėlapius bei įsitikinti, ar visoms šioms teritorijoms pagrįstai suteiktas toks statusas.

Aplinkos apsaugos komiteto vadovas socialdemokratas Bronius Bradauskas, ragindamas kolegas pritarti Prezidento veto, tikino, kad balsuojant priešingai būtų sukurta situacija, kokia atsirado tuomet, kai dirbantiems pensininkams atsisakyta mokėti visą pensiją.

“Jeigu mes priimtume šį įstatymą, tie žmonės, kurie yra pasiėmę sklypus kitose vietose arba gavę valstybės kompensacijas, labai teisėtai ateitų ir pasakytų: pasiimkite tuos kelis tūkstančius litų, kuriuos mums sumokėjote, nes žemė dabar labai pabrango, ir grąžinkite mums natūra. Taip mes visiškai sudarkytume saugomų teritorijų idėją ir nežinau, kaip galėtume išsisrėbti šią užvirtą košę, nes mes jau turime pavyzdžių. Sakykime, pensijos, kurios buvo sustabdytos ir kurias reikalaujama grąžinti. Čia yra analogiškas atvejis”, - teigė parlamentaras.

Akmenys į buvusią konservatorių Vyriausybę

Liberaldemokratų atstovas Egidijus Klumbys nuogąstavo, kad dabar valstybės vardu ir prisidengiant visuomenės interesu vykdoma “didžiulė afera”. Jo nuomone, dalis menkaverčių miškų, esančių netoli vandens telkinių, neatiduodami teisėtiems savininkams tik dėl to, kad po dešimties ar penkiolikos metų “kai viskas nurims”, o teisių paveldėtojai atsiims kompensacijas, šias teritorijas bus leista įsigyti “neolituanams”, kurie jas susitvarkys, investavę dideles lėšas.

Konservatoriaus Kazio Starkevičiaus manymu, Prezidentas ir jo atstovai kalba apie visuomenės intereso svarbą, tačiau nekreipia dėmesio į “paprastus mūsų žmones, kurie šiandien neatgauna nuosavybės”. “Jie tikėjo mūsų valstybe, tikėjo Prezidentu, tikėjo Seimu ir norėjo atsiimti tą žemę, kuri buvo jų tėvų. Jie nekilnojo jos, jie neėmė kompensacijų, bet dar ir šiandien tiki, kad gali atgauti savo žemę”, - kalbėjo parlamentaras.

Socialdemokratas Algirdas Sysas apgailestavo, kad žemės grąžinimo tvarką 1999 metais sujaukė konservatorių Vyriausybė, nusprendusi leisti susigrąžinti žemę miško parkuose ar ten ją persikelti: “Tada buvo padaryta išimtis, bloga išimtis, kurią mes norime dar kartą grąžinti”.

Į tribūną A.Sysas atsinešė pluoštą dokumentų, kuriuos, kaip vėliau jis sakė, per pusę metų išsireikalavo iš Žemės ūkio ministerijos. Juose surašyti pretendentai, siekiantys atgauti žemę miško parkų teritorijose.

“Štai, pažiūrėkite, prie Galvės ežero - 21 ha, prie Aiseto - 70 hektarų, prie Sartų - 5 hektarai, prie Dringio - 40 hektarų, prie Lūšio - 40 hektarų, prie Siesarčio - daugiau kaip 55 ha”, - vardijo A.Sysas.

Eis pro užpakalines duris

Po Seimo balsavimo Prezidento patarėja teisės klausimais Aušra Rauličkytė džiaugėsi, kad “Seimo dauguma išgirdo ir suprato Prezidento argumentus bei pritarė šalies vadovo pateiktiems pasiūlymams.

“Konstitucijoje yra teisinio saugumo ir teisinio tikrumo principai. Teisė turi būti stabili. Nuosavybės atkūrimo procesas yra baigtinis procesas, jis neturi tęstis dvidešimt ar trisdešimt metų, jį reikia kuo greičiau užbaigti. Taigi mes tikrai labai džiaugiamės ir tikimės, kad šitas Seimo sprendimas priartins nuosavybės teisių atkūrimo proceso pabaigą”, - kalbėjo šalies vadovo patarėja.

Tuo tarpu viena iš Prezidento vetuotų įstatymo pataisų iniciatorių, žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė, po balsavimo teigė, kad tokių rezultatų “iš esmės ir buvo galima tikėtis”, kadangi jos vadovaujama ministerija “nesiėmė kokių nors ypatingų žygių konsoliduoti balsų”, kai įstatymo priešininkai savo poziciją aktyviai propagavo per žiniasklaidą.

Ministrė pareiškė matanti kitą šios problemos sprendimo būdą, “kuris gal būtų visuomenės priimamas ramiau”. Pasak K.Prunskienės, būtų galima iš miško parkų teritorijos “išimti” menkaverčius miškus ir juos grąžinti savininkams. Ministrė patikino, kad tokiu atveju tie miškai, į kurių infrastruktūrą valstybė investavo lėšas, būtų neliečiami. Taip pat, pasak K.Prunskienės, “kalba neina apie Vingio ar Europos parkus”.

Fiasko patyrę pataisų šalininkai tuo po nesėkmingai jiems pasibaigusio balsavimo pradėjo ieškoti landų prastumti savo idėjas pro užpakalines duris. Konservatorius parlamentaras K.Starkevičius vakar vėl ėmėsi žygių, kad ateityje vis dėlto būtų leista parceliuoti miško parkų teritorijas. Po jo inicijuotu nutarimo projektu, kuriuo Vyriausybė būtų įpareigota nustatyti tvarką, pagal kurią miško parkai priskiriami vertingoms teritorijoms, bei sudaryti tų parkų sąrašus, kuriuos tvirtintų Seimas, pasirašė trys dešimtys Seimo narių.