Ministras: trijų karinių miestelių vystymui išleista apie 230 mln. eurų

„Visų trijų karinių miestelių vystymui išleista vidutiniškai, buvo šioks toks pabrangimas, 230 mln. eurų su PVM, su visais mokesčiais. (...) Man atrodo, (pabrangimas – BNS) neviršijo 8 proc., o kainos (rinkoje – BNS) statybose svyravo iki 25 proc. ir daugiau, šiuo atveju pas mus buvo toks padidėjimas“, – antradienį žurnalistams sakė A. Anušauskas.

Į Rokantiškių karinį miestelį įsikels Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotojo pėstininkų bataliono kariai. Jie šiuo metu laikinai dislokuoti Marijampolėje. Karinis miestelis turėtų būti visiškai baigtas statyti šių metų pabaigoje, o kariai į jį įsikeltų sausį.

17,7 hektaro plotą užimančioje teritorijoje įrengta beveik 11 tūkst. kv. metrų ploto administracinių ir specialiosios paskirties pastatų: kareivinės, valgykla, štabas, medicinos, kontrolės punktai, 4 tūkst. kv. metrų ploto sporto patalpos ir aikštės, stadionas.

Taip pat pastatyta daugiau kaip 7 tūkst. kv. metrų techninių pastatų: sandėliai, garažai, degalinė, plovykla, pastogė technikai, parkavimo aikštelė, tvora, taip pat apie 200 automobilių vietų, rikiuotės, technikos aikštės.

Dar du kariniai miesteliai yra statomi Šilalės rajone ir prie Šiaulių, juos ketinama baigti statyti atitinkamai dar šiais metais ir iki kitų metų balandžio.

Naujų karinių miestelių statybas planuojama baigti šių metų pabaigoje – 2024 metų pradžioje. Visuose trijuose naujuose miesteliuose galės dirbti ir tarnauti iki 2,4 tūkst. karių ar krašto apsaugos sistemos civilių darbuotojų.

Vokiečių brigadai – kitos vietos

Klausiamas, ar naujai įrengtame miestelyje Rokantiškėse būtų galima priimti vokiečių brigados karius, ministras teigė, kad jiems reikalinga kitokia infrastruktūra, taip pat patvirtino, kad juos apgyvendinti planuojama trijose vietose – Vilniuje, Rūdninkuose ir Rukloje.

„Vokiečių brigados infrastruktūra yra šiek tiek kita, papildomi reikalavimai, skiriasi jų reikalavimai nuo mūsų, kadangi tai yra profesinės karo tarnybos kariai. Ir, jei jie vyks trejiems metams į Lietuvą, jų poreikiai kitokie, gyvenimo sąlygos kitos, kareivinių tipai kiti, apgyvendinimo sąlygos kitos, šiek tiek daugiau tektų pastatyti patalpų ir ne tokio dydžio apgyvendinamos kareivinės“, – kalbėjo A. Anušauskas.

Šeimos, jų gyvenimas, (...) ko gero, daugiausia bus orientuotas į Vilnių, gal dar Kauną.

Jis taip pat teigė, kad „iš principo priimtas sprendimas“ dėl Vokietijos karių apgyvendinimo Vilniuje, Rūdninkuose ir Rukloje, su vokiečiais toliau bus derinamos galutinės vietos.

„Vokiečių pusė su mumis derins galutines vietas ir statybų apimtis, jų poreikiai skiriasi, todėl kai kuriuos turimus projektus reikėtų adaptuoti prie vokiečių sąlygų“, – teigė A. Anušauskas.

Ministras nurodė kol kas negalintis įvardinti, kur Vilniuje planuojama statyti infrastruktūrą vokiečių kariams, bet, anot jo, tai turėtų paaiškėti gruodį.

„Mieste (bus statomas – BNS), žinau vietas, apie kurias kalbama, bet negaliu besti pirštu ir pasakyti, kur bus, bet kai suderėsime, galbūt gruodžio mėnesį žinosime, kas kur įsikurs, kur šeimos bus, kur bus bendrabutinio tipo patalpos kariams profesionalams“, – sakė A. Anušauskas.

Karinė technika – arčiau poligono

Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys savo ruožtu sakė, kad Vilniaus mieste ar šalia jo turėtų įsikurti vokiečių brigados štabas.

„Šeimos, jų gyvenimas, (...) ko gero, daugiausia bus orientuotas į Vilnių, gal dar Kauną“, – sakė generolas.

Pasak jo, Vilniuje dar galėtų įsikurti su štabu susieti vienetai: štabo kuopa, ryšių kuopa, kiti štabą aprūpinantys vienetai.

Tuo metu kariai su technika turėtų būti įkurdinti arčiau Šalčininkų rajone esančio Rūdninkų poligono.

„Naujai vystomas poligonas Rūdninkuose bus daugiausia tenkinantis jų poreikius, todėl galimai kažkur ir kareivinės gali būti pastatytos taip, kad patogiai būtų susisiekti su šituo poligonu“, – sakė V. Rupšys.

„Tas sprendimas ir susitarimas labai artėja“, – pridūrė jis.

Lietuva planuoja, kad didžioji dalis Vokietijos brigados Lietuvoje bus dislokuota 2026-aisiais. Jungtinė abiejų šalių darbo grupė sutarė, kad Vokietijos brigados dislokavimo šalyje planas bus pasirašytas iki šių metų gruodžio 22 dienos.

Apie brigados dislokavimą Lietuvoje imta kalbėti po Rusijos invazijos į Ukrainą, siekiant sustiprinti regiono saugumą. Šalyje šiuo metu dislokuotas brigados priešakinis vadovavimo elementas.

Vokietija nuo 2017 metų taip pat vadovauja Lietuvoje dislokuotam NATO tarptautiniam sąjungininkų batalionui.