Ministras: į misijas turintys išvykti kariai jau skiepijami nuo COVID-19

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad į misijas turintys išvykti kariai jau yra skiepijami nuo COVID-19 prioritetine tvarka. Pasak ministro, tai yra pavieniai kariai, kuriems išvykus į misijas, juos vakcinuoti nuo koronaviruso būtų beveik neįmanoma.

„Labiau rūpinamės tais, kurie pusei metų išvyksta į misijas ir joks vakcinavimas jų ten gali nepasiekti. Tai jie yra pirmiausiai vakcinuojami, nors tai yra pavieniai kariai, jų skaičius iš tikrųjų nėra didelis: keturiolika ar keturiasdešimt bus po mėnesio“, – LRT radijui sakė A. Anušauskas.

Ministras taip pat informavo, kad kariai, artimiausiu metu turintys išvykti į misijas, jau yra paskiepyti.

„Mes iš savo patirties, neatskleidžiant konkrečių skaičių, galime pasakyti, kad vis dėlto kai kurios misijos negalėjo laiku įvykti dėl to, kad staiga atsirasdavo pavienių susirgimų. Todėl į misijas vykstančių karių vakcinavimas yra tikrai prioritetinis, nes mes neturime galimybių nugabenti kada norime į tas misijas už kelių tūkstančių kilometrų. Todėl vakcinavimo eiliškume yra padaryta tokia išimtis“, – akcentavo jis.

Labiau rūpinamės tais, kurie pusei metų išvyksta į misijas ir joks vakcinavimas jų ten gali nepasiekti.

Visgi A. Anušauskas teigė, kad šauktinių, tarp kurių nuolatos fiksuojama užsikrėtimų atvejų, prioritetine tvarka skiepyti neplanuojama, nes, pasak jo, yra daug labiau pažeidžiamų visuomenės grupių. Pasak ministro, šauktinius planuojama skiepyti kartu su visais kariais, kurie šiuo metu yra dešimtoje skiepijamų visuomenės grupių eilėje.

„Kariai yra dešimtoje eilėje. Nors jų nėra tiek daug, tačiau bet kokiu atveju yra labiau pažeidžiamų kategorijų žmonių arba specialistų“, – patikino jis.

Daug infrastruktūros darbų stipriai vėluoja

Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas pripažįsta, kad yra aplinkybių, kurios ateityje gali lemti mažėjančią sąjungininkų skiriamą paramą Lietuvai. Pasak jo, tokia aplinkybė – Lietuvos ir sąjungininkų kariams reikalingos infrastruktūros užtikrinimas. A. Anušausko teigimu, dėl užsitęsusių viešųjų pirkimų procedūrų nemaža dalis kariuomenei svarbios infrastruktūros projektų Lietuvoje vėluoja, todėl, pažymi jis, vokiečiai ir amerikiečiai dažnai patys ima iš savų lėšų finansuoti jiems reikalingos infrastruktūros objektus.

Daug infrastruktūros darbų arba stipriai vėluoja, arba nebuvo padaryti. Mums tuos mūsų pačių namų darbus reikia atlikti, kitaip ta parama gal ir neišnyks, bet gali ir sumažėti.

„Visgi mes esame paramą priimanti šalis, mums reikia tobulinti savo infrastruktūrą (...). Tačiau nepaisant padarytų darbų, daug infrastruktūros darbų arba stipriai vėluoja, arba nebuvo padaryti. Mums tuos mūsų pačių namų darbus reikia atlikti, kitaip ta parama gal ir neišnyks, bet gali ir sumažėti“, – LRT radijui teigė ministras.

„Aš tikiuosi, kad per šiuos kelrrius metus mūsų kariuomenei ir sąjungininkams reikalinga infrastruktūra iš esmės atsiras. Aš manau, kad tai būtų didžiulis žingsnis ir mūsų kariams, ir sąjungininkams“, – sakė A. Anušauskas, pripažindamas, kad kariuomenei būtinos infrastruktūros kūrimas dažniausiai stringa užsitęsusiose viešųjų pirkimų procedūrose.

„Dažniausiai stringa viešųjų pirkimų procedūros, norima, kad jos būtų kuo skaidresnės. Pas mus veikia tokie principai kaip apskundimai. Karinė sritis nėra išimtis. Kai kurie projektai yra sustoję: pavyzdžiui, gelbėjimo ir taršos likvidavimo laivo įsigijimo projektas, yra ir kitų nedidelių projektų, kurie yra sustoję. Todėl ir JAV ir Vokietija skiria tikrai nemenkus pinigus, reikalingos infrastruktūros finansavimui Lietuvoje. Jiems tai yra paprasčiau ir jų finansuojama infrastruktūra atsiranda kelis kartus greičiau“, – sakė ministras.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių