„Galiu pasakyti, kad bendra suma viršija 120 milijonų eurų. Artimiausiu metu kalbėsimės ir planuojant biudžetą apie galimybes. Taip pat ieškom ir jau turime pirminių įžvalgų iš europinių fondų. Artimiausiu metu jau galimas pritraukimas finansavimo“, – šią savaitę kalbėjo ministras.

„Tokia suma yra apskaičiuota, aišku, čia nėra vienos dienos suma. Čia yra preliminarus vertinimas. Tikrai teiksime prioritetą svarbiausiems dalykams“, – BNS sakė poitikas.

Pasak jo, minėtas finansavimas labiausiai reikalingas fizinio barjero statymui, stebėjimo įrangos atnaujinimui, antidroninės sistemos įsigijimui būtent šiam ruožui.

Teiksime prioritetą svarbiausiems dalykams.

Ministro teigimu, Europos Sąjungos finansinio indėlio galima tikėtis naujos prieplaukos statyboms Klaipėdos uoste.

„Ji (prieplauka – BNS) yra būtina tam, kad laivai, kurie švartuojasi būtent Klaipėdoje, galėtų greitai reaguoti į iššūkius jūroje, aišku, kalbame ir apie vidinių vandenų apsaugą, kad tas reakcijos laikas ir galimybė būtų kuo greitesnė“, – sakė V. Kondratovičius.

„Čia yra pradinė stadija, vis tiek konkursas ir ranga, parinkimas, tai vis tiek čia yra trejų metų mažiausiai į priekį, bet galiu pasakyti, kad dabartinė prieplauka kažkiek vykdo savo funkciją, bet reikalauja ir labai didelės priežiūros ir tas pajėgumas, kurį galima ten sutelkti yra per mažas tam, kad galėtumėm reaguoti į išorinę grėsmę“, – pažymėjo jis.

Pasak jo, matomas poreikis įsigyti laivą su oro pagalve. Šiuo metu pasieniečiai turi dvi tokias vandens transporto priemones. Taip pat norima įsigyti papildomų katerių, kurie padėtų patruliuoti upėse, Kuršių mariose, vykdyti kritinės infrastruktūros apsaugą.

Ministro teigimu, pažeidimai bei incidentai pasienyje su Rusija yra vienetiniai.

Lietuvos siena su Rusija yra maždaug 275 kilometrų ilgio, dalis infrastruktūros objektų, esančių pasienyje, šiuo metu yra fortifikuoti.