- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuo karo Ukrainoje pradžios į pagalbos teikimą ukrainiečiams bent kartą savanoriškai įsitraukė beveik 47 tūkst. Lietuvos gyventojų, paskyrusių daugiau kaip 1,5 mln. valandų savo laiko, pirmadienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Anot ministerijos, savanorystė Lietuvoje auga ir keičiasi. Iki COVID-19 pandemijos pradžios savanoriškoje veikloje daugiausiai dalyvavo moksleiviai ir studentai, o prasidėjus pandemijai, vėliau užplūdus nelegaliems migrantams, prasidėjus karui Ukrainoje, į savanorišką veiklą aktyviai įsitraukė įvairaus amžiaus, įvairių profesijų žmonės.
„Minint Tarptautinę savanorių dieną, labai noriu padėkoti visiems Lietuvos žmonėms, įsitraukusiems į įvairias savanorystės veiklas, skyrusiems savo laiką, pastangas ir rūpestį visiems tiems, kam to reikia labiausiai. Labai svarbus ir savanorių prisidėjimas padedant nuo karo nukentėjusiems Ukrainos žmonėms“, – pranešime spaudai sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Anot SADM, savanorystės augimą rodo ir atlikta gyventojų apklausa. 2020 metais savanoriškoje veikloje bent kartą per paskutinius metus sakė dalyvavę 14,6 proc. o pernai – 16 proc. Lietuvos gyventojų.
Per pandemiją mes pamatėme kokia svarbi savanorystė, kad būtent savanoriaudami, atiduodami dalelę savo laisvalaikio, savo jėgų, žmogiškųjų resursų, mes galime kurti savo valstybę, prisidėti prie jos gerovės.
Daug metų savanoriaujantis ir aktyviai į savanorišką veiklą įsitraukęs pandemijos bei karo Ukrainoje metu aktorius ir režisierius Paulius Tamolė, vienas iniciatyvos „Stiprūs kartu“ kūrėjų, sako, kad savanorystė padeda realizuoti save, praturtina ir suteikia galimybę prisidėti prie savo valstybės kūrimo.
„Per pandemiją mes pamatėme kokia svarbi savanorystė, kad būtent savanoriaudami, atiduodami dalelę savo laisvalaikio, savo jėgų, žmogiškųjų resursų, mes galime kurti savo valstybę, prisidėti prie jos gerovės“, – sakė P. Tamolė.
2022-ieji – savanorystės metai
2022-ieji Seimo yra paskelbti Savanorystės metais.
Anot ministerijos, šiemet dar didesnis dėmesys skiriamas visuomenės įsitraukimui į savanorišką veiklą – kuriamas savanoriškos veiklos kokybės standartas, organizuojami mokymai savanoriams ir dirbantiems su jais, investuojama į kvalifikacijos tobulinimą, skatinamas dalijimasis gerąja patirtimi, šios patirties sklaida, didinamas savanoriškos veiklos žinomumas.
Šiemet surengtuose mokymuose žmonėms, dirbantiems su savanoriais, dalyvavo daugiau nei 150 asmenų.
Visose Lietuvos apskrityse kartu su partneriais vykdytos veiklos, skirtos savanorystei populiarinti, dalintasi savanorystės patirtimis ir informacija apie savanorystės galimybes.
Anot SADM, Lietuva yra viena iš nedaugelio valstybių pasaulyje, kuri valstybės lėšomis remia ilgalaikę savanorišką tarnybą.
Anot ministerijos, atlikti tyrimai įrodo, kad savanoriškoje veikloje dalyvaujantys ar dalyvavę asmenys savo pilietinę galią vertina geriau, nei nedalyvaujantys. Jie taip pat geba lengviau persiorientuoti besikeičiančioje darbo rinkoje, persikvalifikuoti ar praktikoje pritaikyti neformaliai įgytas kompetencijas.
„Šie žmonės labiau empatiški ir linkę reaguoti į kaimynų ar bendruomenės narių problemas, aktyviai veikti sprendžiant vietos ar nacionalines valstybės problemas, ieškoti inovatyvių sisteminių problemų sprendimo būdų“, – nurodo ministerija.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šiaulių savivaldybė įvardijo, kada tikisi iš miesto centro iškelti sovietų karių palaikus
Šiaulių valdžia tikisi kitų metų vasarą iš miesto centro iškelti sovietų karių palaikus. ...
-
Orai Lietuvoje: įspūdingas „Kalėdų Senelio skrydis“ ir niūrokos prognozės
Meteorologai pateikė artimiausios savaitės orų prognozes ir pakomentavo internautų Kalėdų Senelio skrydžiu pramintą reiškinį. ...
-
KAM: po kabelio pažeidimo bus ieškoma priemonių siekiant didinti infrastruktūros saugumą4
Po trečiadienį įvykusio kabelio pažeidimo Baltijos jūroje bus ieškoma papildomų priemonių siekiant didinti kritinės infrastruktūros saugumą, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
ES delsia aktyvuoti atvykimo ir išvykimo sistemą: ar Lietuva yra pasirengusi?
Bendrijai delsiant aktyvuoti Europos Sąjungos (ES) atvykimo ir išvykimo sistemą (EES), Lietuva teigia esanti pasiruošusi ją paleisti bet kuriuo metu. ...
-
Apklausa: pirmąkart per 20 metų pusė lietuvių jaučiasi patenkinti demokratija šalyje10
Pusė Lietuvos gyventojų teigia esantys patenkinti demokratijos veikimu šalyje, rodo „Eurobarometro“ apklausa. ...
-
Agresyviems pacientams – apynasris: medikai galės neteikti pagalbos, naudoti vaizdo kameras1
Nuo kitų metų medikai galės atsisakyti teikti medicinines paslaugas agresyviems pacientams, kurie nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina medikų garbę ir orumą. Skubiąją medicinos pagalbą teikiančios tarnybos galės naudoti ir vaizdo kameras. ...
-
Ignalinoje norima įrengti mineralinio vandens trasą ir biuvetę1
Ignalinoje ketinama nutiesti beveik 2 km ilgio mineralinio vandens kelią. Juo vanduo iš gręžinio miesto pakrašty tekėtų iki ligoninės, sporto ir paslaugų centro bei miesto aikštės, kur ketinama įrengti biuvetę. ...
-
Vilniuje bus statoma Nacionalinė koncertų salė, Kaune – M. K. Čiurlionio koncertų centras27
Didžiųjų Lietuvos miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio – savivaldybių atstovai dalinasi projektais, kurie juose bus pradėti ar baigti per 2025 metus. Daugiausia dėmesio sulauks kultūros, susisiekimo ir sporto...
-
2024-ieji Lietuvoje bus patys šilčiausi per istoriją?
Labai tikėtina, kad šie metai Lietuvoje bus patys šilčiausi per visą instrumentinių stebėjimų šalyje istoriją, BNS nurodė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. ...
-
Kaune ukrainiečiams pratęsta galimybė naudotis viešuoju transportu nemokamai77
Kaune dar vieneriems metams pratęsta galimybė nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams nemokamai keliauti viešuoju transportu. ...