„Susipažinus su straipsnyje žurnalistinio tyrimo pateikta medžiaga, tie tokie sutapimai kelia klausimų, bet aš manau, kad tuos klausimus turi nagrinėti teisėsaugos institucijos“, – LRT laidai „Dienos tema“ trečiadienį sakė M. Sinkevičius.
„Neabejotinai skaidrumas yra pagrindinis dalykas dalyvaujant politikoje ir į tuos klausimus turi būti atsakyta arba pačių partijos narių, partijos vadovų arba teisėsaugos institucijų“, – kalbėjo politikas.
Anot jo, ši tema nebuvo aptarta trečiadienį vykusiame koalicijos tarybos posėdyje.
BNS skelbė, kad žurnalistinį tyrimą atlikę „15min“, LRT, „Redakcijos“, „Sienos“ ir „Delfi“ žurnalistai nustatė, jog su vienu iš „Nemuno aušros“ lyderių, Seimo nariu Robertu Puchovičiumi susiję 17 asmenų 2024 metais partijai sunešė apie 60 tūkst. eurų.
Skelbiama, kad sąskaitose pinigų neturėję „Nemuno aušros“ nariai įsinešdavo konkrečią grynųjų sumą ir iškart tokio paties ar panašaus dydžio suma iškeliaudavo į partijos sąskaitą kaip nario mokestis.
Surinkti duomenys rodo, kad mažiausiai 13,5 tūkst. eurų kilmė – grynieji pinigai, o 4 tūkst. eurų – iš R. Puchovičiaus pervedimų artimiesiems.
Anot tyrimo, beveik visi Seimo rinkimų išvakarėse grynuosius per savo sąskaitas į partijos kasą sunešusieji yra partijos pirmininko pavaduotojo R. Puchovičiaus aplinkos žmonės – šeimos nariai, kaimynai, verslo partneriai, darbuotojai.
Tarp jų – ir „Nemuno aušros“ deleguotas aplinkos ministras Kastytis Žuromskas, anksčiau jis buvo R. Puchovičiaus vienos iš statybos įmonių samdomas vadovas.
Žiniasklaidai paviešinus šią informacijai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Aurelijus Veryga teigė nenustebęs dėl „Nemuno aušros“ rėmimo grynaisiais pinigais ir paragino apsvarstyti verslo paramos teikimą politinėms partijoms. Anot jo, iš nario mokesčio ir gyventojų pajamų mokesčio dalies partijų surenkamos lėšos yra nedidelės.
M. Sinkevičiaus teigimu, diskusija dėl leidimo verslui remti politines partijas – galima, tačiau toks finansavimo modelis keltų klausimų apie verslo interesus.
„Vėlgi tada kyla klausimas, o kodėl verslas remia konkrečias partijas? Koks yra verslo interesas? Ar čia tiesiog dėl demokratijos, dėl tikėjimo politinėmis organizacijomis? Ar vis tik tai yra kažkoks užslėptas noras, lobistiniai interesų dalykai? Tai tas klausimas nėra vienareikšmiškas“, – kalbėjo politikas.
„Aš galvoju, kad geriau partijos veiktų kita kryptim – pritrauktų daugiau narių, nes partijos neišgyvena aukso amžiaus, partijų narių skaičiai mažėja. Pasistengtų pritraukti tą gyventojų pajamų mokesčio dalį aukų forma“, – sakė jis.
Be to, M. Sinkevičiaus teigimu, dabartinė finansavimo sistema apsaugo politikus nuo galimų interesų konfliktų, kurie kiltų, jei būtų gaunama parama iš verslo.
(be temos)
(be temos)