„Tikrai ne, šito nėra įtraukta į jokius planus“, – Žinių radijui antradienį nurodė M. Jurkynas, paklaustas, ar LRT taryba ketina balsuoti dėl nepasitikėjimo generaline direktore Monika Garbačiauskaite-Budriene.

M. Jurkynas teigė, kad taryba „nedaro jokių karštligiškų ir skubotų sprendimų“ dėl LRT vadovės atsakomybės ir šį klausimą kels kitais metais, transliuotojo komitetams išnagrinėjus Valstybės kontrolės audito išvadas.

„Visų pirma, gavę išvadas, paprašėme LRT administracijos, kad pateiktų mums, kodėl tokia susiklostė situacija, kodėl ta informacija, kuri pasirodė Valstybės kontrolės (atlikto – BNS) LRT audito išvadose, nebuvo pateikiama mums, nes mes veikiame LRT  administracijos informacijos teikimo pasitikėjimo teise. Kas už tai yra atsakingas?“ – sakė M. Jurkynas.

„Ir natūralu, kad sausio mėnesį LRT komitetuose šitie klausimai bus nagrinėjami pagal komitetų kompetencijos sritis, ir tada jau vėliau klausimas eis į tarybą“, – pažymėjo LRT tarybos pirmininkas.

Taip jis kalbėjo po to, kai savaitės pradžioje išreiškė susirūpinimą dėl M. Garbačiauskaitės-Budrienės lapkričio pabaigos įrašo, kuriame ji „didžiąją dalį“ LRT tarybos apkaltino transliuotojo užvaldymu.

Pasirodžius šiam pareiškimui, taryba skelbė norinti suprasti, kaip generalinė direktorė mato savo tolesnį darbą LRT.

„Tokios insinuacijos ir tokios spekuliacijos kelia didelį nerimą ir taryba tikrai norės išgirsti gruodžio 16 dienos tarybos posėdyje, kaip direktorė įsivaizduoja toliau darbą su taryba, kai ji meta kaltinimus tarybai, kuri priima ją į darbą, gali atleisti iš darbo“, – Žinių radijo eteryje sakė M. Jurkynas.

Jis taip pat neigė, kad svarstant su LRT susijusius klausimus įtakos turi prezidentas ar jo patarėjai.

Kaip rašė BNS, politologą M. Jurkyną antrai kadencijai LRT taryboje pernai gegužę paskyrė prezidentas Gitanas Nausėda. Dalis žiniasklaidos bendruomenės tuomet nerimavo, kad tai gali politizuoti transliuotoją, o pats šalies vadovas tai neigė.

„Aš aiškiai galiu deklaruoti, jog aš atstovauju visuomenės interesams siekdamas, kad LRT organizacijos interesai būtų pagal įstatymą apginti ir kad LRT galėtų vykdyti savo misiją“, – kalbėjo M. Jurkynas.

Jis tvirtino su prezidentu nekalbėjęs jokiais su LRT susijusiais klausimais.

„Mes tokių susitikimų neorganizuojame, neturime, ir visi tarybos nariai veikia savo nuožiūra pagal savo kvalifikaciją, pagal savo matymą. Tai tą aš galiu užtikrintai pasakyti“, – Žinių radijui nurodė LRT tarybos pirmininkas.

Be to, M. Garbačiauskaitė-Budrienė skelbė, kad lapkričio 13-ąją keli tarybos nariai neskelbtu vizitu lankėsi Seimo Audito komitete, su kurio nariais be kita ko aptarė paprastesnes LRT vadovo atleidimo galimybes.

Dar vienas LRT tarybos susitikimas su Audito komiteto nariais, kuriame dalyvavo ir M. Jurkynas, surengtas lapkričio 24-ąją.

LRT tarybos pirmininkas šiuos susitikimus laiko normalaus bendravimo su politikais dalimi, teigdamas, kad susitikimai nesusiję su transliuotojo vadovo atleidimą lengvinančiomis pataisomis.

„Ypač neatsakinga generalinės direktorės asmenyje, kuri savo feisbuko paskyroje padaro tokį įrašą, padaro spekuliacijas, ir tos spekuliacijos, atrodo, koreliuoja, bet jos neturi jokio priežastinio ryšio. Štai, ką reikėtų pasakyti“, – kalbėjo M. Jurkynas.

Kaip rašė BNS, valdantieji praėjusią savaitę po pateikimo pritarė „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio inicijuotai pataisai, pagal kurią LRT vadovas dėl nepasitikėjimo galėtų būti atleidžiamas slaptu balsavimu, jeigu už tai balsuoja bent pusė tarybos narių, vietoje dabar viešuoju interesu grindžiamo dviejų trečdalių tarybos narių nepasitikėjimo atleidžiant LRT vadovą.

Tiesa, „aušriečių“ vedlys pripažino, kad svarstant projektą parlamente LRT vadovo atleidimo kartelę reikės padidinti bent vienu balsu, iki 7 tarybos narių iš 12.

Šią pataisą dėl galimo transliuotojo nepriklausomumo pažeidimo kritikuoja dalis Seimo opozicijos ir žurnalistų. Pastarieji kitą savaitę planuoja protestuoti, tuo metu LRT darbuotojai šią savaitę eteryje skelbia tylos minutes, aiškina laisvos žiniasklaidos svarbą demokratijai.

Nacionalinis transliuotojas nuolat sulaukia R. Žemaitaičio kritikos. Jo iniciatyva Valstybės kontrolė šioje įstaigoje atliko auditą, po kurio „Nemuno aušra“ rezoliucijoje akcentavo pernelyg švelnią atsakomybę LRT vadovybei.

Auditoriai didžiausius LRT nustatytus trūkumus siejo su paslaugų įsigijimais neskelbiant viešųjų pirkimų, socialinių garantijų stygiumi, kai dalis darbuotojų dirba pagal autorines sutartis.