- Marius Eidukonis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
P.Kerui antrino ir V.Pumputis. Jo teigimu, miestuose yra nemažai zonų, kuriose būtina greitį mažinti iki 30 km/val. "Prie tokių vietų priskirčiau teritorijas, esančias prie vaikų darželių, mokyklų, miegamųjų rajonų zonas, kuriose yra vaikų žaidimo aikštelės, arba gatves, kuriose yra mišrus dviratininkų ir automobilių eismas", – mintis dėstė SM specialistas.
Didesnės spūstys – mitas
P.Keras teigė, kad greičio sumažinimas nuo 50 km/val., leistino dabar, iki 30 km/val., kaip skelbia iniciatyva, turėtų būti labai gerai apgalvotas sprendimas. "Greitį sumažinus, tarša sumažėtų, tačiau visuomet reikia įvertinti, ar nepradės formuotis spūstys, kurios sukeltų priešingą efektą – didesnį išmetamųjų dujų kiekį ore", – svarstė specialistas.
D.Adminaitė teigia, kad tai dar vienas mitas, kurio laikosi tokių iniciatyvų kritikai. "Lėtas vidutinis greitis miestuose yra spūsčių rezultatas, o ne maksimalios leistinos greičio ribos sumažinimas, – tvirtina ETST projektų vadovė, – keliaujant mažesniu greičiu atstumai tarp automobilių sumažėja, o automobilių srautas nuolat juda. Taip išvengiama staigių įsibėgėjimų ir sustojimų, motorinėms transporto priemonėms atsiranda tinkamesnės sąlygos išsukti iš šalutinių gatvių į pagrindines. Kitaip tariant, mažesnė maksimalaus greičio riba sumažina kelionės trukmę", – tvirtino pašnekovė.
H.Aghte teigė, kad miestų saugaus eismo komisijos turėtų rimtai apsvarstyti tokius greičio mažinimo siūlymus. Pasak jos, besirūpinant eismo saugumu galėtų atsirasti net gatvių atkarpos, kuriose greitis būtų sumažintas iki 20 ar net 10 km/val. "Žinoma, kalbama apie tas gatves, kurios yra gyvenamosiose zonose. Visuomet turi likti ir pagrindinės miesto arterijos, kuriose maksimalus leistinas greitis būtų daug didesnis", – sakė H.Aghte.
D.Adminaitė atkreipė dėmesį į tai, kad vien tik kelio ženklais sumažinti maksimalų leistiną greitį iki 30 km/val nepakanka, reikia, kad šio greičio limito būtų laikomasi, o vairuotojai aiškiai suprastų, kad įvažiavo į tokio greičio zoną. "Vairuotojui įvažiavus į lėto eismo gatvę ne tik greičio ribojimo ženklas, bet ir kelio infrastruktūra turi aiškiai rodyti, kad tai ne 50 km/val., bet 30 km/val. greičio zona. Infrastruktūros dizaino elementai – kalneliai, kelio susiaurėjimai, S formos posūkiai, žiedai ir t.t. – tai priemonės, kurios padeda vairuotojams laikytis 30km/val. greičio limito", – teigė ETST projektų vadovė.
Mato tik pranašumus
H.Aghte geriausiu 30 km/val. greičio ribos miesto pavyzdžiu laiko Londoną. Net 25 proc. šios sostinės gatvių maksimalus leistinas greitis yra 30 km/val. Tikimasi, kad iki 2020 m. visose Londone gatvėse toks greitis bus maksimalus, o greičiau bus leidžiama važiuoti tik tranzitiniuose miesto keliuose. Greitį miesto gatvėse mažina ir Prancūzijos sostinės saugaus eismo specialistai. Iki 2016 m. pabaigos net pusėje visų Paryžiaus gatvių didžiausias leistinas greitis bus 30 km/val.
Londone buvo atlikta 20 mylių per valandą zonų (30km/val.) vertinimo studija. Ji atskleidė, kad per 20 metų Londone žuvusiųjų eismo dalyvių skaičius sumažėjo 29 proc., o lėto eismo gatvėse – 42 proc. Vaikų žūčių skaičius lėto eismo gatvėse sumažėjo net 50 proc. Olandijos kelių eismo saugos instituto (SWOV) studija atskleidė, kad Olandijoje gatves, kuriose buvo leidžiamas 50km/val. greitis, pavertus 30km/val. zonomis, pėsčiųjų ir dviratininkų žūčių skaičius sumažėjo maždaug 70 proc.
"30km/val. – paverskime gatves saugiomis" iniciatyvos generalinė sekretorė H.Aghte teigia matanti tik teigiamus maksimalaus greičio mažinimo miestuose aspektus. "Pirmiausia – sumažėja skaudžių eismo nelaimių skaičius, taigi kiekvienas gatvėje jaučiasi saugiau. Dėl mažesnės tikimybės patekti į eismo įvykį, sumažėja transporto priemonių draudimo kainos. Beje, visi automobilių vairuotojai taip pat yra ir pėstieji, o būtent ši, gausiausia eismo dalyvių grupė, sumažinus maksimalų leistiną greitį, daugiausia ir laimi", – tvirtino H.Aghte.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dėl verslo dovanos – kaltinimai korupcija: ko geriau nedaryti
Biuruose jau įsisuko kalėdinių dovanų sūkurys – dovanos klientams, partneriams ir darbuotojams jau įteikiamos. Visgi gražus gestas gali pasibaigti net ir bauda, sako teisininkai. Mat brangūs, neatitinkantys įmonės politikų daiktai gali sukelti...
-
Tokios operacijos Lietuvoje dar niekam nebuvo pavykę atlikti: išgelbėtas mažas šunelis2
Vos pusantro mėnesio šuniuko gyvybę išgelbėjo unikali smegenų vandenės operacija. Tokios Lietuvoje dar niekam nebuvo pavykę atlikti. Šuniuką Šiauliuose operavo net penki veterinarai, prieš tai pasikonsultavę su žmone...
-
Idėją vadina utopine: iš ko jie prikels tas Medines Šnipiškes?1
Vilniaus savivaldybė siekia išsaugoti paveldu laikomą Šnipiškių medinę architektūrą. Ateityje čia, esą, turėtų kurtis verslai, kavinės, toliau kilti mediniai pastatai. Tačiau plėtotojai tokią miesto valdžios viziją peikia. ...
-
Už 15 mln. eurų ketinama atnaujinti stebėjimo sistemas keturiose pasienio užkardose1
Už Europos Komisijos (EK) skirtus 15 mln. eurų Lietuva ketina atnaujinti elektronines sienos stebėjimo sistemas keturiose pasienio su Rusija užkardose. ...
-
Nuo kitų metų – svarbūs pokyčiai centrinėse Panevėžio gatvėse
Nuo kitų metų keliose centrinėse Panevėžio miesto gatvių atkarpose siūloma įvesti mažos taršos zoną. ...
-
Prieššventinių dienų košmaras: pareigūnai įspėja – net nebandykite to daryti10
Paskutinių prieššventinių dienų chaosas. Sausakimšos parduotuvės. Įstaigose skubama greičiau sutvarkyti metinius popierius ir kuo anksčiau sprukti. Gatvėse – spūstys ir policijos reidai. Policija jau dabar dirba sustiprinę ...
-
Be jų neįsivaizduojamos Kalėdos, o toks čempionatas – vienintelis pasaulyje?2
Kretingoje pakvipo mandarinais. Čia surengtos pirmosios mandarinų valgymo varžybos. ...
-
Kova su klimato kaita: nuo liepos įsigalios svarbus parlamento sprendimas3
Nuo 2025 m. liepos nebebus taikomas akcizo tarifas biodujoms, šią savaitę nusprendė Seimas. Anot projekto iniciatorių, tokia priemone siekiama prisidėti prie kovos su klimato kaita. ...
-
Naujausia apklausa atskleidė: gyventojai labiausiai skundžiasi dėl vieno dalyko
Baigiantis 2024 metams, apie 10 proc. Lietuvos gyventojų sako, kad pastaruoju metu jų šeimos finansinę padėtis pagerėjo, o 51 proc. nemato pokyčių. Savo ruožtu 36 proc. gyventojų mano, kad jų šeimos finansinė padėtis blogėja. ...
-
Mokytojams – svarbi informacija dėl atlyginimų
Šią savaitę Seimas priėmimo stadijoje pritarė įstatymų pataisoms, kuriomis bus didinami mokytojų pareiginės algos koeficientai bei mažiausiai uždirbančių biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai. ...