Nesusikalbėjimas

Melnragės gyventojai nenori misti vizijomis

Melnragės gyventojams uosto vystymasis kelia daugybę rūpesčių. Tai ne tik kartais nuo uosto pusės atpučiama smarvė, bet ir bene svarbiausia – noras ateityje šalia Melnragės statyti giliavandenį uostą. Apie būtinybę Lietuvai turėti tokį uostą prabilo neseniai tarpinę Klaipėdos uosto vystymo studiją atlikę japonai.

Po šios studijos paskelbimo prireikė pusantro mėnesio, kol Uosto direkcija studiją pristatė Melnragės gyventojams. Pa- rodytas skaitmeniniu modeliavimo būdu japonų sukurtas filmukas apie būsimąjį giliavandenį uostą. Jame labai gražūs uosto vaizdai, lyg tiltas Palangoje į jūrą vedanti pėsčiųjų alėja su suoliukais, porelėmis, saulėlydžiais, pajūryje tarp uosto ir Melnragės užsodintu parku. Tačiau gražius kompiuterinius vaizdus melnragiškiai sutiko skeptiškai. Jie sakė turintys karčią patirtį nepasitikėti žadamomis moderniomis technologijomis.

Negailėdami ironiškų replikų susitikime su uosto generaliniu direktoriumi Sigitu Dobilinsku Melnragės gyventojai komentavo filmo kadrus. Žmonės siūlė nemaitinti jų iliuzijomis, o pasidairyti po tikrąją, o ne vizualinę Melnragę. Seniūnės Vandos Dorčienės teigimu, jau šiandien Melnragės aplinkai sutvarkyti reikia apie 10 milijonų litų.

Susitikime su S. Dobilinsku melnragiškiai laukė konkrečių atsakymų. Jiems rūpėjo, kur kopas kirs į būsimąjį uostą einančios geležinkelio linijos, kaip toli nuo gyvenamųjų namų bus pats uostas, į jį vedantis automobilių kelias. Taip pat svarbus iškeltas klausimas - kokių kompensacijų už pablogintas gyvenimo sąlygas statant ir pastačius giliavandenį uostą gali tikėtis gyventojai. S. Dobilinskas aiškino, kad melnragiškius nori supažindinti tik su tolimos ateities vizija ir negalįs komentuoti, kas konkrečiai bus po 20 metų.

Klausantis apie dvi valandas trukusio pokalbio, susidarė įspūdis, kad pašnekovai, apie tuos pačius dalykus kalbėję skirtingomis kalbomis, išsiskirstė taip vieni kitų ir nesupratę.