Medikai skundžiasi: darbe užsikrečia COVID-19, bet maksimalios ligos išmokos negauna

Šalyje siaučiant COVID-19 pandemijai į didžiausią rizikos grupę patenka sveikatos priežiūros sistemos darbuotojai, tarpe kurių nuolatos fiksuojami nauji koronaviruso užsikrėtimo atvejai.

Visgi medicinos ir slaugos darbuotojai akcentuoja, kad toli gražu ne visi darbo vietoje koronavirusine infekcija užsikrėtę darbuotojai gauna padidintą 77,58 proc. atlyginimo dydžio siekiančią ligos išmoką. Sveikatos priežiūros sistemos darbuotojai atkreipia dėmesį, kad COVID-19 užsikrėtus nuo kolegos didesnė nedarbingumo išmoka darbuotojams nepriklauso, o įtarus užsikrėtimą nuo paciento, užsikrėtimo aplinkybes, pasak jų, paprastai yra labai sudėtinga įrodyti.

Slaugos specialistai kreipėsi į SAM

Lietuvos slaugos specialistų organizacija (LSSO) sausio 19 d. kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją su prašymu atkreipti dėmesį į pastaruoju metu slaugytojų bendruomenei ypač aktualią problemą, kad galimai darbo vietoje nuo pacientų užsikrėtę darbuotojai negauna padidintos nedarbingumo išmokos.

„Šių metų pradžioje labai dažnai pradėjome sulaukti skambučių iš slaugytojų, kad jos užsikrečia spėjamai darbo vietose COVID-19 liga ir tiesiog išėjusios į nedarbingumą nedarbingumo išmoką gauna ne maksimalią, kuri priklauso darbuotojams užsikrėtusiems darbo vietoje kaip profesine liga, bet mažesnę“, – Eltai teigė LSSO prezidentė Aušra Volodkaitė.

„Mūsų prašymas: jeigu darbuotojai tikrai užsikrėtė darbo vietoje ir tikrai susidūrė su COVID-19 sergančiu pacientu, kad jiems būtų taikoma maksimali darbo išmoka“, – pabrėžė ji.

LSSO prezidentė atkreipė dėmesį, kad koronavirusu užsikrėtę slaugytojai, dirbantys COVID-19 skyriuje, gauna didesnes išmokas, tačiau kituose skyriuose dirbantiems slaugytojams didesnė išmoka paprastai nėra suteikiama.

S. Žiūros nuotr.

„Slaugytojai, kurie dirba kituose skyriuose, į kuriuos gali patekti taip pat COVID-19 liga sergantys pacientai, jie kaip ir netraktuoja kaip profesinės ligos, kaip užsikrėtimo darbo vietoje. Nors būna ir į dializės skyrių paguldo pacientą, kuriam reikalinga skubi pagalba dializę atlikti ir, pavyzdžiui, po kurio laiko, gavus tyrimų atsakymus, paaiškėja, kad tai buvo COVID-19 liga sergantis pacientas, ir darbuotojai, kurie turėjo kontaktą, jie gali užsikrėsti šia liga“, – sakė ji.

Nors A. Volodkaitė teigia, kad slaugytojai dirba laikydamiesi saugos reikalavimų, tačiau kartu ji akcentuoja, kad „nėra nei vienos asmens apsaugos priemonės, kuri 100 proc. užtikrintų veiksmingumą.“

Slaugytojai, kurie dirba kituose skyriuose, į kuriuos gali patekti taip pat COVID-19 liga sergantys pacientai, jie kaip ir netraktuoja kaip profesinės ligos, kaip užsikrėtimo darbo vietoje.

LSSO prezidentė tikina, kad jos vadovaujama organizacija kreipėsi į „Sodrą“, siekiant sužinoti, kaip turėtų elgtis nuo paciento galimai užsikrėtę slaugos darbuotojai. Visgi, ji teigė, kad kol kas darbuotojams palankių sprendimų nebuvo sulaukta.

„Yra taikomas tam tikras individualus vertinimas ir „Sodros“ darbuotojai kreipiasi tiek į nedarbingumo pažymą išdavusį gydytoją, tiek į pačią įstaigą, aiškindamiesi darbo sąlygas, kaip ten iš tikrųjų yra. Bet kol kas, kad 100 proc. būtų išspręsta darbuotojau naudai, tai tokio atvejo kol kas nežinau. Galbūt dar jie yra svarstomi“, – sakė ji.

Trūksta detalesnio reglamentavimo

Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos (LSADPS) pirmininkė Aldona Baublytė Eltai taip pat teigė, kad pastaruoju laikotarpiu pablogėjus epidemiologinei situacijai padaugėjo medikų, kuriems nepakanka įrodymų pagrįsti užsikrėtimą darbe, todėl jie negali pretenduoti į didesnes nedarbingumo išmokas.

„Kalbant apie šią aktualiją, tai ne tik medikams yra skriauda, bet ir viešosios tvarkos palaikymo, švietimo sistemos darbuotojams, kurie aktyviai dirba, nes jiems nemokama išmoka, kuri yra numatyta, trūksta įrodymų, kuriuos turi pateikti darbdaviai“, – teigė A. Baublytė.

„Darbdaviai nepateikia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dokumentų, kurie pagrįstų profesinės veiklos funkcijų vykdymą ir priežastinį ryšį, nes reikia įforminti tai pagrindžiančius dokumentus. Ir būtinai, kai yra išduodamas nedarbingumo pažymėjimas, jie turi įrašyti, kad tai profesinė liga“, – pridūrė ji.

Ir būtinai, kai yra išduodamas nedarbingumo pažymėjimas, jie turi įrašyti, kad tai profesinė liga.

A. Baublytė pripažino, kad jos vadovaujamos profsąjungos medikai kreipėsi dėl didesnės nedarbingumo išmokos, bandydami pagrįsti užsikrėtimą darbe, tačiau, pasak jos, prašymas buvo patenkintas tik labai nedidelei daliai darbuotojų.

LSADPS pirmininkė mano, kad šioje situacijoje problema yra nepakankamai detalus užsikrėtimo darbe reglamentavimas.

„Trūksta smulkesnio reglamentavimo. Visiškai suprantu ir darbdavius, nes nėra specializuotų tarnybų, kurios tirtų vietos lygiu židinį ir identifikuotų, kas nuo ko užsikrėtė, kad būtų aišku. Didelės įstaigos dar turi saugos ir sveikatos specialistų ar infekcijų kontrolės gydytojus, o mažesnės įstaigos ir jų neturi“, – sakė ji.

A. Baublytė taip pat atkreipia dėmesį, kad koronavirusu nuo savo kolegos užsikrėtę medikai pretenduoti į didesnę nedarbingumo išmoką net neturi galimybės.

S. Žiūros nuotr.

„Pavyzdžiui, aš priėmiau pacientą ir nuo paciento užsikrėčiau, su manimi dirba slaugytoja tame pačiame kabinete, ji susirgo vėliau, nes tiesiog užsikrėtė arba nuo manęs, arba nuo to paties paciento. Jeigu turėsime įrodymus, kad nuo to paties paciento, tai ji gaus didesnę išmoką. Bet jeigu aš bendravau su kolega iš to paties kabineto ir jis užsikrėtė nuo manęs, turėjusios tiesioginį kontaktą su pacientu, jis jau nebegaus tų išmokų, nes išmoka taip pat yra apribota, kad tiesiogiai kontaktas turi būti tik su sergančiu pacientu“, – sakė profsąjungos pirmininkė, akcentuodama, kad tokia tvarka, jos nuomone, nėra teisinga.

„Sodra“ vadovaujasi darbdavių patvirtinimu

Savo ruožtu „Sodra“ Eltą informavo, kad vien šiais metais išduota apie 3500 nedarbingumo pažymėjimų, kai COVID-19 laikoma profesine liga. Tokie nedarbingumo pažymėjimai gali būti išduoti ne tik gydytojams, bet ir, pasak „Sodros“ komunikacijos vedėjo Sauliaus Jarmalio, kiekvieno asmens ligos išmokos dydis skiriasi, todėl šiuo metu nėra galimybės pasakyti, kokiai daliai iš jų skirta didesnė ligos išmoka dėl ligos, susijusios su karantino metu vykdyta profesine veikla.

Jis jau nebegaus tų išmokų, nes išmoka taip pat yra apribota, kad tiesiogiai kontaktas turi būti tik su sergančiu pacientu

„Kai gydytojas išduoda nedarbingumo pažymėjimą su profesinės ligos priežastimi ir nurodo atitinkamą ligos kodą, „Sodra“ per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą kreipiasi į darbdavį, prašydama užpildyti nustatytos formos dokumentą – patvirtinimą, ar darbuotojas tapo laikinai nedarbingu dėl ekstremaliosios situacijos ar karantino metu vykdytos profesinės veiklos“, – Eltai teigė „Sodros“ komunikacijos vedėjas S. Jarmalis.

Jis taip pat informavo, kad darbdaviui patvirtinus, kad darbuotojas tapo laikinai nedarbingu dėl ekstremaliosios situacijos ar karantino metu vykdytos profesinės veiklos, „Sodra“ skiria 77,58 proc. dydžio ligos išmoką. Jeigu darbdavys nepatvirtina asmens susirgimo vykdant profesines veiklos funkcijas – nurodo, kad darbuotojas darbe nekontaktavo su sergančiais COVID-19, mokama įprasta 62,06 proc. dydžio ligos išmoka.

„Sodra“, skirdama išmokas, vadovaujasi būtent darbdavių patvirtinimu (arba ne). Pačiam darbuotojui teikti dokumentų „Sodrai“ ar įrodinėti užsikrėtimo aplinkybes – nereikia“, – patikino jis.

Kreipėsi į ministrą A. Dulkį ir „Sodrą“

Socialdemokratams gaunant daugybę medikų, pareigūnų ir švietimo darbuotojų kreipimųsi dėl jiems ne visada mokamos priklausančios 100 proc. darbo užmokesčio „į rankas“ siekiančios ligos išmokos darbe užsikrėtus COVID-19, Seimo frakcija kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą ir į „Sodrą“.

Pasak Seimo socialdemokratų, iš frakcijai pateiktų sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio atsakymų akivaizdu, kad darbdaviai bijo, jog jų patvirtinimas dėl darbuotojo susirgimo vykdant savo funkcijas reiškia, jog COVID-19 liga jų darbuotojui automatiškai pripažįstama ūmia profesine liga ir dėl to gali kilti atitinkamos pasekmės pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (galimi darbuotojų ieškiniai, padidėjusios įmokos ir pan.).

„Sodra“ yra paaiškinusi ir paskelbusi, kad kai medikai, pareigūnai ar švietimo darbuotojai užsikrečia COVID-19 vykdydami savo profesinę veiklą, sveikatos, visuomenės saugumo, viešosios tvarkos palaikymo ir (ar) švietimo srityje (srityse), kurioje kontaktas su sergančiaisiais ir kartu su jais darbovietėje nedirbančiais neišvengiamas arba būtinas, jie laikino nedarbingumo laikotarpiu gauna 100 proc. nuo atlyginimo „į rankas“ ligos išmoką.

Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūno Algirdo Syso teigimu, dalis įstaigų vadovų arba taupo darbuotojų sąskaita, arba lig šiol klaidingai mano, kad toks žingsnis turėtų teisinių pasekmių, susijusių su profesinės ligos nustatymu. Bet „Sodra“ yra išaiškinusi, kad tokiais atvejais profesinės ligos tyrimas nėra atliekamas.

Socialdemokratai ragina įstaigų vadovus mokėti darbuotojams priklausančias išmokas, o profesines sąjungas ir pačius darbuotojus aktyviai ginti savo teises ir reikalauti  100 proc. algos siekiančios išmokos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Chi

Chi portretas
Svarbiausia gelbėkim Navalną, mes pakentėsim ir visai negaudami algų.

Nojus

Nojus portretas
O jei pacientai užsikrečia ligoninėse ar jiems mokama kompensacija? Ligonine tokia vieta, kur turėtų būti saugu.

Komentaras

Komentaras portretas
Gana tų spektaklių,ir gana išmokų.Ko reikia,tai kad vyriausybė ir seimas algas susimažintų!
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių