Medikai: per 27-erius metus derybos su 19 ministrų, o rezultato jokio

Grupė medikų neišlaikė – ėmėsi lyderystės, paskelbė peticiją, pareikalavo 30 proc. kelti atlygį, įteisinti ir užtikrinti minimalų gydytojo bei slaugos personalo skiriamą laiką pacientui, sustabdyti finansinių sankcijų taikymą už netyčines klaidas, o visus teisės aktus rengti kartu su medicinos darbuotojų profesinėmis sąjungomis ir organizacijomis.

Jei nebus vykdomi reikalavimai, naujasis medikų sąjūdis pagrasino streikais. Reakcija į naują lyderystę nebuvo netikėta – premjeras pavadino šantažu, ministras kalbėjo apie lėšų trūkumą, mokesčių didinimą ir tai, kad naujasis sąjūdis ne tas organas, su kuriuo valdžia gali derėtis, jam pritarė ir to organo, su kuriuo valdžia gali derėtis, vadovas.

Du dešimtmečius Gydytojų sąjungos lyderis Liutauras Labanauskas atstovavo savo ir dar aštuonioms mažesnėms profesinėms sąjungoms derantis su valdžia dėl medikų darbo sąlygų ir algų. Šiemet derybose dalyvavo ir dar dvi – Sveikatos apsaugos darbuotojų profsąjungos bei Slaugos specialistų organizacijos atstovai.

Besibaigiant deryboms sukilo medikai ir nusprendė ginti savo interesus patys. Iniciatyvinė Lietuvos medikų sąjūdžio grupė paskelbė peticiją, kurią jau palaikė daugiau nei 30 tūkstančių. Tačiau sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad su sąjūdžio atstovais derėtis negali.

„Mes turim įgaliojimą derėtis ir kalbėtis su profesinėmis sąjungomis. Peticijos autoriai nėra profesinė sąjunga“, – sako jis.

Tam pritarė ir L. Labanauskas: „Tai nėra profesinė sąjunga. Ji neturi visų įstatymų galių, ką turi profsąjunga.“

Medikų sąjūdžio atstovai teigė, jog jie suinteresuoti tik dėl vieno klausimo, kuris jungia 30 tūkst. žmonių.

„Lietuvos sąjūdis yra įgaliotas daugiau kaip 30 tūkst. žmonių, daugiausia gydytojų ir slaugytojų, kalbėti tik apie 1 skaičių tai yra 30 proc. nuo sausio 1 dienos ir mes laikomės šios pozicijos ir nekeičiam“, – tvirtina Lietuvos medikų sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys dr. Vytautas Kasiulevičius.

Sveikatos apsaugos darbuotojų profsąjungos pirmininkė Aldona Baublytė sako, kad Sveikatos apsaugos ministerija nuo 2003-jų vykdo reformą, tačiau situacija tik blogėja

„Kai per 27 metus reikia derėtis su 19 ministrų, perimamumo nėra. Kiekvienam reikia įrodyti tiesas nuo pat pradžių, kad tai yra taip, o ne kitaip“, – patikina ji.

Lietuvos gydytojų atlyginimai mažiausi Europoje. 5,5 karto mažesnės nei Norvegijos, 3,5 nei Lenkijos 1,5 nei Estijos ir Latvijos kolegų.

Ministerija ir profsąjungos suderėjo, kad medikų atlyginimai kils gegužę 20 proc. Medikų sąjūdžio iniciatyvinė grupė reikalauja atlyginimus kelti 30 proc. nuo sausio pirmosios.

„Neskaičiavau tiksliai, kiek tų pinigų reiktų, bet tikrai mes tokių pinigų neturim“, – tvirtina A. Veryga.

Opozicinė Seimo konservatorių frakcija išsikvietė sveikatos apsaugos ministrą ir pagrasino jam interpeliacija. Buvęs Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas dabar dosnus – žino, kur valdantiesiems rasti lėšų medikų algoms didinti

„Sveikatos draudimo biudžetas didėja beveik 11 proc. arba 174 mln. Šiuos metus baigsim beveik su 100 mln rezervu. Reiškia, suma, kuri kitais metais didės, bus 274 mln., galim bent jau dalį lėšų panaudoti atlyginimų kėlimams“, – aiškina jis.

Šeimos gydytojas priverstas spręsti krūvą buhalterinių dalykų, visiškai negydydamas pacientų Aš negydau pacientų. Aš vykdau kontroliuojančių institucijų nurodymus. Aš negydau. Aš neturiu laiko.

Slaugos specialistų organizacijos prezidentė Danutė Margelienė sako, kad medikų dažnai nepasiekia atlyginimams didinti numatytos lėšos. Jas įstaigų vadovai tiesiog panaudoja kitiems tikslams.

„Svarbiausia, kad tos lėšos pasiektų žmones. Kas spustels įstaigų vadovus? Nėra mechanizmo“, – piktinasi D. Margelienė.

Sveikatos apsaugos ministras A.Veryga pripažįsta, kad priversti vyriausiuosius gydytojus didinti personalui algas negali. Daugumos gydymo įstaigų steigėjai miestų ir rajonų savivaldybės, tad įstaigų vadovai atskaitingi tik joms.

„Mums sudėtinga yra užtikrinti tą tvarų algų didinimą. Yra siūlymų, kad Sveikatos apsaugos ministerija taptų vienu iš steigėjų rajonų ligoninių ir tada mes, jau būdami vienu iš šeimininkų, galėtumėme turėti tiesioginę įtaką ir ją daryti“, – tikisi ministras. 

Reformuojama sveikatos apsauga vis daugiau užkrauna pareigų šeimos gydytojams, kurie turi išspręsti apie 80 proc. pacientų negalavimų. Per vieną darbo dieną šeimos gydytojui tenka apie 40 ligonių, o per epidemiją – ir 60. Dirbdant tokiu krūviu medikų tyko Ligonių kasų baudos. Ar dirbdami tokiu tempu ir būdami valdininkų taikiniu medikai gali teikti saugias paslaugas pacientams?

„Visų pirma mes norėtume, kad pacientų saugumas būtų užtikrintas ir gydytojų, ir kitų medicinos darbuotojų. Gydytojų saugumą mes pirmiausiai suprantam kaip orų darbo užmokestį ir taip pat sankcijų netaikymą už finansines padarytas klaidas, pavyzdžiui, neteisingai išrašytą receptą su neteisingu ligos kodu ir panašius dalykus“, – sako Jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos narė Emilija Trumpaitė.

Pasak Lietuvos medikų sąjūdžio iniciatyvinės grupės nario Valerijaus Morozovo, šeimos gydytojas turi spręsti buhalterinius dalykus.

„Šeimos gydytojas priverstas spręsti krūvą buhalterinių dalykų, visiškai negydydamas pacientų Aš negydau pacientų. Aš vykdau kontroliuojančių institucijų nurodymus. Aš negydau. Aš neturiu laiko“, – piktinasi jis.

Tačiau baudos už klaidas receptuose, valstybės nesumokėti pinigai už atliktą darbą – ne pabaiga. Nuo sausio įsigalioja prezidentės inicijuotos įstatymo pataisos: skubi pagalba privalo būti suteikta per parą, šeimos gydytojo konsultacija – ne vėliau kaip per savaitę, specialisto konsultacija, brangūs valstybės apmokami tyrimai  – per mėnesį, o planiinė operacija – per du mėnesius.

Jei gydymo įstaigos nesilaikys nurodytų terminų, nuo sausio 1-sios paslauga nebus apmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.

Sveikatos apsaugos ministras sutinka, kad šie reikalavimai it botagu čaižys medikus, tačiau pakeisti negali nieko.

„Ministerija privalo vykdyti įstatymus Juos keisti gali Seimas turėtumėm tą aiškiai suprasti“, – patvirtina A. Veryga.

Medikų atstovai ragina valdžią neužmiršti pamokų Latvijos ir Estijos valdžiai. Netekę kantrybės medikai streikavo ir pasiekė, kad valdžia vykdytų jų reikalavimus.

„Mes visų pirma taikaus politinio proceso šalininkai, tačiau mes perspėjame, kad neįvykdžius mūsų reikalavimų, mes iš esmės persvarstysime mūsų strategiją“, – tikina V. Kasiulevičius.

Politologė Rima Urbonaitė sako, kad didžiausia mūsų valdžios problema – nesugebėjimas įsiklausyti ir taikomi dvejopi standartai. 

„Mes matome dvigubus standartus. Protestuoja, reikalauja, pavyzdžiui, policija tai natūralu,ir policija pasiekia tam tikrų rezultatų, kad ir tas žemiausios grandies policininko atlyginimas – 700 eurų į rankas, kas kitiems atrodo kaip fantastika tame pačiam medicinos sektoriuje. Tai man atrodo, kad vis dėlto ir šitai Vyriausybei reiktų perimti policijos šūkį „ginti, saugoti, padėti“, – teigia R. Urbonienė.