Maksimas – apie siaubą Minske: sumušti žmonės gulėjo kraujyje, tai buvo lūžio taškas

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Aliaksandro Lukašenkos režimo pabaigos pradžia – taip vertinami antrą savaitę Baltarusijoje vykstantys protestai ir streikai. "Žmonės buvo mušami iki sąmonės netekimo, gulėjo kraujyje, tai buvo lūžio taškas", – sako įvykių liudininkas Maksimas Milta.

Nuo rugpjūčio pradžios Minske esantis Europos humanitarinio universiteto (EHU) komunikacijos vadovas M.Milta su "Kauno diena" pasidalijo įspūdžiais iš protestų, paaiškino, kuo jie skiriasi nuo ukrainietiškojo Maidano ir kodėl baltarusiai socialiniuose tinkluose dalijosi Rumunijos eksdiktatoriaus paskutine kalba.

M.Milta gimė Vilniuje, augo ir baigė gimnaziją Minske, po to grįžo į Vilnių studijuoti – EHU baigė kultūros paveldo bakalauro, o Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute – Rytų Europos ir Rusijos studijų magistro programą.

Decentralizuota mobilizacija

– Ar tai, kas šiomis dienomis vyksta Baltarusijoje, jau yra lūžio taškas?

– Be jokios abejonės, tai lūžio taškas, kuris kiekvieną dieną dar evoliucionuoja. Be abejonės, kulminaciniu etapu tapo didžiausia per visą Baltarusijos istoriją laisvės eitynės praėjusį sekmadienį Minske ir visoje Baltarusijoje. Šią savaitę tęsiasi streikas, prie jo jungiasi didžiausios Baltarusijos įmonės. Pasiektas nesugrįžtamas taškas, taškas be grįžimo atgal galimybės.

Protestai ypatingi savo decentralizuotu būdu – jie grįsti horizontaliais žmonių ryšiais, horizontalia visuomenės mobilizacija. Maidano modelis buvo kitas – aikštė, aiškūs lyderiai, scena, scenarijus. Baltarusijoje – kitaip: tai decentralizuota žmonių, turinčių labai aiškius reikalavimus, mobilizacija.

Antrą savaitę Baltarusijoje vilnija protestai ir streikai prieš A.Lukašenkos režimą. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Žmonės dėl šių reikalavimų solidarūs, nes jie arčiausiai visų širdies. Pirmiausia, tai prezidento rinkimų tikrųjų rezultatų paskelbimas, antra, valdžios perdavimas tikrajai Baltarusijos prezidentei Sviatlanai Cichanouskajai, dėl kurios išrinkimo niekas neabejoja, trečia, politinių kalinių ir visų sulaikytųjų per taikius protestus paleidimas į laisvę ir, galiausiai, tribunolas Aliaksandrui Lukašenkai, vidaus reikalų ministrui Jurui Karajevui ir visiems, kurie prisidėjo prie smurto ir kankinimų. Kai baltarusiai pamatė, kaip žiauriai buvo kankinami sulaikyti žmonės – jie buvo mušami iki sąmonės praradimo, paskui gulėjo savo kraujyje, buvo išprievartavimo atvejų, tai buvo lūžio taškas.

– Vis dėlto, ar Baltarusijoje yra kritinė masė norinčiųjų, kad A.Lukašenkos režimas žlugtų? Ar ir provincija, ne tik miestai, palaiko protestus?

– Taip, kritinė masė yra. Prognozės Baltarusijos atžvilgiu buvo skeptiškos, politologai dažnai sakydavo, kad nieko neįvyks, kad baltarusiai esą negalintys pabusti, kad juos viskas tenkina, kad neva tai  socialinė sutartis. Tai nebuvo tiesa. Baltarusiai patys atsakingi už save, ir tai rodo ne tik sau, bet visam pasauliui.

Buvo įprasta manyti, kad Baltarusijoje yra tam tikra priešprieša tarp Minsko, kitų didžiųjų miestų ir visos kitos šalies. Bet taip nėra. Protestų geografija smarkiai pasikeitė: protestuoja ir miesteliai, net kaimeliai, vietovės, kur gyvena po porą šimtų žmonių. Be jokios abejonės, protestų geografijos ir demografijos pokytis yra labai svarbus.

Politologai dažnai sakydavo, kad nieko neįvyks, kad baltarusiai esą negalintys pabusti, kad juos viskas tenkina, kad neva esąs socialinis kontraktas. Tai nebuvo tiesa.

Šiomis savaitėmis esu Minske, čia savo akimis stebiu, o iš kitur matau įrašus, kuriais netikėti neturiu pagrindo: išeinantys į gatves žmonės yra įvairiausių socialinių grupių – taksistai, kunigai, LGBT bendruomenė, neįgalieji, jaunos šeimos, verslininkai, medikai, filharmonijos atlikėjai, futbolo sirgaliai, darbininkai – ir tai vaizdas, kurį matau ne kažkokią vieną dieną, o kasdien.

Tolesnis protestų mastas tiesiogiai priklausys nuo streiko. Jis, prasidėjęs Žlobino metalurgijos gamykloje dar praėjusį trečiadienį ir paplitęs, įskaitant ir Baltarusijos pramonės milžinus "Belaz", Gardino azoto gamyklą ir kitas, praėjusią savaitę buvo labiau politinis: gamyklų darbuotojai iškviesdavo atvykti į jas miestų vadovus, kurie, beje, Baltarusijoje nėra renkami, o paskiriami, nes čia tebėra iš sovietmečio paveldėta sistema su vykdomaisiais komitetais ir jų pirmininkais. Tie miestų vadovai turėjo bėgti iš susitikimų su darbininkais. Penktadienį jau buvo daugiau kaip tuzinas Baltarusijos miestų, kuriuose pagrindinių pramonės šakų darbuotojai jungėsi į politinį streiką. Pirmadienį šalies trąšų milžinas "Beloruskalij" įsikūręs Salihorske, o, kaip žinoma, Baltarusija šioje pramonės šakoje užima svarbią vietą pasauliniu lygiu, paskelbė pradedantis visuotinį streiką.

Streikų poveikis didžiulis. Jie, kaip ir protestai gatvėse, decentralizuoti. Svarbiausia, kad pasipriešinimas režimui – decentralizuota žmonių mobilizacija, ir čia jo jėga.

Rusijai agresija neapsimoka

– Ar yra požymių, kad milicija, kariuomenė, kitos specialiosios tarnybos ar jų dalis stotų į protestuotojų pusę?

– Jau buvo panaudotas atviras smurtas, įskaitant atvirą ugnį, ne tik gumines kulkas ir ne tik ašarines dujas. Sunku prognozuoti, kiek tai tęsis.

Bet jau matome protestuotojus remiančių pareiškimų ir iš oficialių valstybės struktūrų pareigūnų. Palaikymą jiems išreiškė Baltarusijos ambasadorius Slovakijoje, laikinasis patikėtinis Šveicarijoje, buvęs kultūros ministras, dabar nacionalinio teatro vadovas, yra Baltarusijos diplomatų pareiškimas, tiesa, jis nepasirašytas, bet socialiniuose tinkluose sakoma, kad jis tikras. Ir valstybės tarnybos sluoksniuose jau einame prie tam tikro taško.

Yra ir pavienių milicijos pareigūnų, tyrėjų, kurie per pastarąją savaitę socialiniuose tinkluose dėjo įrašus, kuriuose jie, parodę savo tapatybės korteles, patvirtinančias, kad jie – einantys pareigas pareigūnai, išmeta savo uniformas. Bet tai kol kas kelios dešimtys atvejų, tai dar nėra sisteminis reiškinys.

Tačiau nematyčiau pagrindo spėlioti, kada OMON stos protestuotojų pusėn, nes tai tiesiog neįmanoma. OMON kaip tik ir naudoja jėgą prieš žmones.

O Baltarusijos kariuomenė glaudžiai integruota į Rusijos karinę sistemą. Bet gatvėse matėme tik vidaus tarnybos kariuomenę, ji taip pat smurtavo, bet ne tiek, kaip OMON.

– Kiek realus scenarijus, kad Rusija puls Baltarusijos režimui į pagalbą, ypač po praėjusios savaitės A.Lukašenkos pokalbių su Vladimiru Putinu?

– Baltarusiai nėra priešiškai nusistatę Rusijos atžvilgiu. Reikia suprasti, kad Rusija yra viena iš tų nedaugelio šalių, kur baltarusiai gali keliauti be vizų, ir taip yra jau per 20 metų. Kai nėra sienų, muitinių, papildomų mokesčių tarifų, natūralu, kad yra susiklostę horizontalūs ryšiai tarp šeimų, kitų žmonių, daug baltarusių turi Rusijoje savo verslus ar vykdo kitas veiklas.

Tad vyraujanti nuomonė tarp politologų, kad V.Putinui neapsimoka rengti karinės invazijos į Baltarusiją dėl šio pozityvaus baltarusių nusiteikimo Rusijos atžvilgiu. Bet yra ir kita to priežastis: 70 proc. Baltarusijos skolos sudaro skola Rusijai. Tad Rusijai kur kas pigiau nei karinės agresijos būdu būtų įsikišti į rinkimus, užtikrinti savo kandidato dalyvavimą juose ir taip daryti poveikį ateities Baltarusijoje. Pagaliau Baltarusija yra 9,5 mln. gyventojų, 207 tūkst. kv. km ploto šalis, tai yra tris su puse karto daugiau nei Lietuvos plotas. Tai ne Krymas, kuris yra pusiasalis su 2 mln. gyventojų, o visiškai kita geografija ir kita specifika.

Tarptautiniam tribunolui

– Kokios tarptautinės pagalbos reikia Baltarusijos kovotojams už laisvę? Ar ji pakankama iš ES ir konkrečiai iš Lietuvos?

– Lietuva, be abejonės, yra lyderė tarp šalių, kurios prisideda prie Baltarusijos visuomenės stiprinimo ir paramos, ir tai vyksta nuosekliai jau kelis dešimtmečius. Lietuva, Švedija ir Lenkija – trys pirmaujančios šalys pagal paramos mastą Baltarusijai. Pats faktas, kad baltarusių universitetas tremtyje – EHU – jau penkiolika metų veikia būtent Vilniuje, yra šio palaikymo išraiška, kaip ir daugybė kitų iniciatyvų, parama baltarusių nevyriausybinėms organizacijoms. 2,5 tūkst. EHU absolventų baigė studijas Vilniuje, 62 proc. jų grįžo į Baltarusiją. Daug jų – ir tarp protesto dalyvių. Mano žiniomis, dabar septyniolika EHU absolventų yra ir sulaikytųjų sąrašuose. Per 30 EHU studentų prisidėjo prie platformos "Zubr", fiksavusios pažeidimus rinkimų apylinkėse.

Be to, ką Lietuva ir kitos šalys dabar jau daro, reikėtų užtikrinti paramą nukentėjusiesiems ir sukurti visas sąlygas, kad kankinimo atvejai tarptautiniu lygiu kuo skubiau būtų išnagrinėti tiek Hagos tarptautiniame teisingumo teisme, tiek Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitete ir būtų imamasi atitinkamų priemonių. Tai neatidėliotini klausimai.

– Ar suteikia baltarusiams stiprybės tokios akcijos, kaip inicijuojama žmonių grandinė nuo Vilniaus iki Baltarusijos sienos, Baltijos kelio tąsa?

– Tokios solidarumo akcijos visų pirma reikalingos atkreipti pasaulio dėmesį į Baltarusiją, bet, žinoma, taip parodomas ir solidarumas baltarusių tautai, ir artumas jai.

M.Milta sako, kad protestuoja ir miesteliai, net kaimeliai, vietovės, kur gyvena po porą šimtų žmonių. (Asmeninio archyvo nuotr.)

– Ar S.Cichanouskaja, būdama Lietuvoje, galės paveikti procesus Baltarusijoje?

– S.Cichanouskaja yra išrinktoji Baltarusijos prezidentė, ir čia nėra ko daugiau komentuoti. Ir tai ne metafora siekiant romantizuoti Baltarusijoje vykstančius pokyčius. Tai įrodyta tų rinkimų komisijų biuleteniais, kurių nariai atsisakė klastoti rinkimų rezultatus, ir nepriklausomos platformos "Golos" duomenimis, kai, panaudojus alternatyvaus balsavimo skaičiavimo mechanizmą per 1,1 mln. rinkėjų į platformą įkėlė savo tapatybę įrodančius dokumentus ir savo balsavimo biuletenį, pažymėdami, kurioje apylinkėje jie balsavo, ir taip suskaičiuoti realūs rinkimų rezultatai. Juos rodo ir rinkimų pažeidimai balsavimo apylinkėse, kuriuos fiksavo nepriklausoma platforma "Zubr". S.Cichanouskaja – išrinktoji prezidentė, ir taškas.

Paskutinė diktatoriaus kalba?

– Ar įžvelgiate vilčių, kad A.Lukašenka kapituliuos? Savo kalboje jis jau užsiminė, kad žmonėms teks jį ginti.

– Negaliu spręsti už buvusį Baltarusijos vadovą, bet jis ir jo režimas atsakingas už smurtą ir prievartą tiek per visus 26-erius jo režimo metus, tiek ir per pastaruosius mėnesius. Smurtas ir sulaikymai vyko ne tik po rinkimų. Iki rinkimų buvo sulaikyti 1 352 žmonės, o prie jų pridėjus 6,7 tūkst., kurie sulaikyti praėjusią savaitę, skaičiuojama, kad neteisėtai sulaikytų per 8 tūkst. – kaip koks nemažas Lietuvos miestelis. O tai tik oficialūs skaičiai, kuriais negalima tikėti, nes oficialūs skaičiai sakė ir tai, kad A.Lukašenka surinko per 80 proc. rinkėjų balsų. Net jei tikėtume oficialiais skaičiais, tai milžiniško masto smurtas, kuris vyko pastaraisiais mėnesiais, o ypač praėjusią savaitę.

Pasiektas nesugrįžtamas taškas, taškas be grįžimo atgal galimybės.

Praėjusį sekmadienį mitingas, kuriuo buvęs prezidentas A.Lukašenka bandė parodyti, kad jis turi palaikymą, buvo eilinis jo bankroto visomis prasmėmis įrodymas. Tai nebuvo emocinė kalba, kaip ją pavadino oficiali Baltarusijos propaganda, o isterinė, nes kaip kitaip ją galima apibūdinti? Jis sakė, kad NATO, cituoju, "juodaodžiai ir geltonburniai" siekia užimti Baltarusiją, kad tuoj valstybės siena bus netoli nuo Minsko, sakė, kaip galima suklastoti rinkimų rezultatus, kai 80 proc. žmonių balsavo už jį. Tai agonijos stadija.

Prieš prasidedant laisvės eitynėms sekmadienį baltarusiai socialiniuose tinkluose plačiai dalijosi Nicolae Ceausescu paskutine kalba, kai 1989 m. gruodžio 21 d. per prievartą suvežęs į aikštę Bukarešte daugiatūkstantinę minią bandė parodyti, kad jis tebevadovauja Rumunijai. Po to jis vadovavo jau nebeilgai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

priemuone

priemuone portretas
kartais o dazniausia tenka perdeti ,kad atrodytu siaubingai baisiau,nes taip nebuvo ir niekas nepatikrins .

CIA NEMUSA O SAUDO

CIA NEMUSA O SAUDO portretas
Internete paskelbtoje filmuotoje medžiagoje matyti, kaip žmonės bėga JAV ,Kenošos gatvėmis aidint šūviams, o sužeisti žmonės guli ant žemės. „Pašauti trys žmonės, vienas žuvo“, – sakė Kenošos apygardos šerifas Davidas Bethas, kurį citavo laikraštis „The New York Tim

neaiški antraštė

neaiški antraštė portretas
Kas tie sumušti žmonės kraujyje, gal policijos pareigūnai, o gal tie kurie priešinosi policijai ir patys mušė policiją? Neaiški antraštė. Fotografijose matyti kažkokių ištatiuruotų baisokos išvaizdos asmenų.
VISI KOMENTARAI 73

Galerijos

Daugiau straipsnių