Nuomotojai užtrenkia duris šeimoms su vaikais: ar kas nors gresia už tokią diskriminaciją?

– Ar dažnai susiduriate su situacijomis, kai šeimai su vaikais išsinuomoti būstą tampa tikru iššūkiu?

– Tai tikrai pakankamai dažna situacija. Ko gero, ši problema paaštrėjo praėjusiais metais dėl karo Ukrainoje. Atvyko daug karo pabėgėlių, išaugo būsto nuomos poreikis. Tuomet kilo daug ginčų dėl galimybės jį išsinuomoti. Žmonės kreipiasi į mūsų tarnybą informuodami apie diskriminuojančio pobūdžio būsto nuomos skelbimus. Kai yra diskriminuojami ne tik dėl šeiminės padėties, bet ir dėl tautybės, kalbos.

– Socialiniuose tinkluose jaunos šeimos su mažais vaikais dažnai pasidalina informacija, kad dažniausiai joms užtrenkiamos durys dėl vieno argumento. Ar tiesa, kad nemokumo atveju nuomotojams iškraustyti iš buto šeimą praktiškai neįmanoma.

– Taip, Civiliniame kodekse (CK) yra įtvirtinta papildoma apsauga, kad nėščios moterys arba asmenys, kurie turi mažamečių vaikų, būtų apsaugoti. Pagal to kodekso nuostatą, tuo pagrindu numatoma, kad nuomotojas negali atsisakyti sudaryti nuomos sutarties arba nepagrįstai pabloginti gyvenimo sąlygų, ar nutraukti nuomos sutarties. Dėl šios CK įtvirtintos apsaugos, matyt, nuomotojams ir kyla pagrįstų ar nepagrįstų abejonių. Dažniausiai būtent dėl to šeimos su vaikais ir kreipiasi į mus. Tačiau atsakant į jūsų klausimą, tokių skundų gauname nedaug.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Gal dėl to, kad šeimos susitaikė su tokia situacija ir vargsta tyliai, nesiskųsdamos, kol randa galimybę išsinuomoti būstą...

– Su šia problema susiduria nemažai šeimų. LGKT vykdo šviečiamąją veiklą. Informuojame visuomenę, kad tokie atvejai, kai atsisakoma išnuomoti būstą dėl šeiminės padėties, nėra leistini.

 Pagal Lygių galimybių įstatymo nuostatas, draudžiama jau vien skelbime nurodyti tokias diskriminuojančias sąlygas. Pavyzdžiui, kad nepageidauja šeimų su vaikais.

 

– Ar nuomotojas nėra teisus, sakydamas, kad mano būstas ir darau, ką noriu?

– Čia yra svarbūs trys niuansai. Lygių galimybių įstatymas, kuris draudžia diskriminaciją paslaugų teikimo srityje, įtvirtina du principus. Vienas – draudžia diskriminuoti suteikiant socialinį būstą, t. y. kai teisės aktų nustatyta tvarka socialiai remtinas asmuo, turintis teisę į tokį būstą, juo yra aprūpinamas. Antras principas, kad – draudžiama diskriminacija, kai būstas nuomojamas komerciniais tikslais ir paslaugos teikėjas iš to gauna pajamas. CK nuostata, draudžianti diskriminuoti šeimas su mažamečiais vaikais, taikoma visoms būsto nuomos sąlygoms. Visi privalo laikytis šio kodekso, nepriklausomai, ar tai fizinis asmuo, ar juridinis. Tačiau Lygių galimybių įstatymo nuostatose tai jau negalėtų būti taikoma, nes lemia tai, kas yra nuomotojas. Ar tai yra privatus asmuo, kuris neužsiima komercija ir negauna iš to pajamų, ar tai daroma komerciniais pagrindais.

– Ką tokiu atveju daryti šeimoms, kurioms atėjus tartis dėl būsto nuomos, nuomininkas atsisako, nes nenori priimti su mažais vaikais?

– Visų pirma, prašytume informuoti LGKT vien pastebėjus tokius diskriminuojančius reikalavimus būsto nuomos skelbimuose. Mes pasiaiškintume kiekvieną atvejį individualiai, nes pagal Lygių galimybių įstatymo nuostatas, draudžiama jau vien skelbime nurodyti tokias diskriminuojančias sąlygas. Pavyzdžiui, kad nepageidauja šeimų su vaikais. Arba dar griežčiau nurodoma, kad apskritai nenuomoja šeimoms su vaikais. Tai jau yra diskriminacija.

– Kokia atsakomybė gresia tokiems nuomotojams?

– Asmenys, kurie mums atsiunčia nuorodas į tokius diskriminuojančius skelbimus, arba skelbimų kopijas, sako, kad mums net beviltiška kreiptis. Tada mes, tikrindami tą informaciją, susisiekiame su tą skalbimą išplatinusio tinklalapio administracija, arba, jei yra galimybė, su konkrečiu asmeniu, parašiusiu tą skelbimą. Aiškinamės tas aplinkybes, pasakome, kokios yra įstatymo nuostatos. Aišku, tokie skalbimai dažniausiai būna tiesiog pašalinti, bet tai neeliminuoja galimybės toliau diskriminuoti.

– Ar diskriminacija dėl šeiminės padėties prilyginama diskriminacijai dėl, tarkim, lyties, lytinės orientacijos, rasės, tautybės?

– Taip. Lygių galimybių įstatymas draudžia diskriminaciją net keturiolika pagrindų. Šeiminė padėtis lygiai taip pat patenka į šią kategoriją, kur draudžiama diskriminuoti dėl amžiaus, lyties, tautybės ir pan.