T. V. Raskevičius dėl diskriminacijos: kreipimasis į tarnybą veikia kaip puiki prevencinė priemonė

Dovilė trumpam į Lietuvą grįžo iš Belgijos. Dirba Europos Komisijoje, analizuoja ir diskriminacijos klausimus.

„Manau, daugelis žmonių susitaiko, nes galbūt nelabai žino, kokias teises turi. Ir net jei žino tas teises, nelabai tiki, kad jo teisės bus apgintos“, – teigė Dovilė Vaigauskaitė.

Moteris sako, kad žmonėms dar trūksta žinių, ką daryti, kai jų teisės pažeidžiamos. O kartais ir suvokti, kada peržengiama riba, – nelengva.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Esu matęs diskriminacijos atvejų dėl rasės. Mano sesė bendrauja su juodaodžiu. Kai jis buvo atvykęs į Lietuvą ir visi nuėjome į barą, apsauga nelabai norėjo įleisti“, – pasakojo gatvėje užkalbintas jaunuolis. 

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (LGKT) praneša, jog pernai sulaukta daugiau nei tūkstančio šešių šimtų kreipimųsi. Didžioji dalis – paklausimai, skundų – 207. Dar ankstesniais metais kreipimųsi buvo beveik šimtu mažiau.

Mano sesė bendrauja su juodaodžiu. Kai jis buvo atvykęs į Lietuvą ir visi nuėjome į barą, apsauga nelabai norėjo įleisti.

 

„Kreipimųsi daugėja. Gerai, kad žmonės kreipiasi, konsultuojasi ir teikia skundus. Kita vertus, tuo pačiu mes matome, kad diskriminacija plačiai paplitusi“, – sakė lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.

Dalis žmonių nors ir supranta, kad patiria diskriminaciją, bet jaučia baimių.

„Ne visi išdrįsta kreiptis, nes bijo nukentėti dar labiau. Tad norėčiau akcentuoti, kad pateikus skundą, įstatymas garantuoja apsaugą“, – konstatavo B. Sabatauskaitė.

Didžiausia besikreipiančiųjų dalis – moterys, bet ir vyrai neatsilieka.

„Tai yra ir įvairios diskriminacinės reklamos. Jau nemažai metų gyvename tokioje pažangioje visuomenėje, bet pasitaiko tokių seksistinių, orumą žeminančių reklamų ir priėmimo į darbą sąlygų. T. y. diskriminaciniai darbo skelbimai, kai pageidaujama arba tik vyro, arba tik moters“, – komentavo LGKT Teisės grupės vadovė Audronė Daukšaitė-Timpė.

Darbo aplinka – vieta, kur žmonės diskriminuojami bene dažniausiai. Pradedant nuo darbo paieškų, tiek jau įsitvirtinus, pavyzdžiui, susilaukus vaikų. Vyresni piliečiai apskritai jaučiasi nurašyti, kai aplink tik ir šlovinamas jaunystės kultas.

„Vyresnio amžiaus žmonėms sunkiau susirasti darbą. Niekas tokių nenori“, – teigė gatvėje kalbinta praeivė.

„Nors kalbantis su darbdaviais tam tikros įmonės sako, kad trūksta darbuotojų ir visus priimame, bet labai akivaizdžiai pastebime, jog yra labai aiškiai nurodomos amžiaus ribos. Arba aiškinama žmonėms, kad jie ieško jaunesnių darbuotojų“, – konstatavo B. Sabatauskaitė.

„Į mus žmonės kreipiasi dėl diskriminavimo jų darbo vietoje, kai per darbo pokalbį klausiama, kiek planuojama turėti vaikų ir pagal tai sprendžiama, ar priimti žmogų, ar ne“, – kalbėjo A. Daukšaitė-Timpė.

Tačiau tarnyba sako, kad yra ir kuo pasidžiaugti. Nors iššūkių dar yra, jų teigimu, požiūris į darbo ir asmeninio gyvenimo derinimą gerėja.

„Stebime, kad palankiau žiūrima ir į vyrus, kurie labiau įsitraukia į vaiko auginimą, ir į moteris, kurios pasirenka derinti motinystę ir karjerą“, – sakė LGKT Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės vadovė Mintautė Jurkutė.

Ir nors pasitaiko atvejų, kai diskriminaciją patiriantys susitaiko ir tai bando priimti kaip normą, lygių galimybių gynėjai sako, kad užkirsti tam kelią galima.

„Jeigu nustatomas pažeidimas, mes dažniausiai priimame rekomendacinio pobūdžio sprendimus ir siūlome nutraukti lygias galimybes pažeidžiančius veiksmus. Ir tai dažniausiai – labai veiksminga priemonė“, –  dėstė A. Daukšaitė-Timpė.

Anot pašnekovės, organizacijos ir tarnybos dažnu atveju nenori gadintis reputacijos.

„Galime skirti ir administracines baudas, bet tai darome gana retai“, – pastebėjimus išsakė A. Daukšaitė-Timpė.

„Džiugu yra ir tai, kad kreipimasis į tarnybą veikia kaip puiki prevencinė priemonė. Apie 15 proc. tyrimų dėl galimos diskriminacijos yra nutraukiami, nes pažeidėjai nutraukia lygias galimybes pažeidžiančius veiksmus“, – teigė Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.

Kalbėdama apie praėjusius metus, tarnyba pabrėžia, kad diskriminacija dėl lytinės orientacijos mažėtų, pradedama nuo paties jauniausių piliečių – parengtos atmintinės mokykloms.