LRT vadovo rinkimų antrame rinkimų ture dalyvavo trys kandidatai

Konkurse dalyvavo viešosios įstaigos „Kultino“ direktorė Jūratė Černiauskienė, politikos apžvalgininkas, istorikas konservatorius Bernardas Gailius, buvusi naujienų portalo delfi.lt vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, televizijos prodiuseris Kristupas Krivickas, buvęs BNS vadovas Artūras Račas, teisininkas Liudvikas Ragauskis.

Atrankoje į LRT generalinio direktoriaus pareigas taip pat dalyvavo visuomeninio transliuotojo darbuotojas Justas Senapėdis, dvi kadencijas jam vadovaujantis Audrius Siaurusevičius, dar vienas LRT darbuotojas Aldaras Stonys, Kultūros ministerijos kancleris Laimonas Ubavičius ir signataras Zigmas Vaišvila.

Televizijos laidų vedėjas, buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas kandidatūrą atsiėmė.

Antrasis balsavimas LRT taryboje vyko nė vienam iš pretendentų nesurinkus daugiau kaip pusės visų LRT tarybos narių balsų.

12 narių turinčios LRT tarybos posėdžiai antradienį vyko uždarai.

Tarybai prisistatė vienuolika kandidatų

Vienuolika kandidatų tarybai prisistatė ir į jos narių klausimus atsakinėjo nuo ryto, kiekvienam jų buvo skirtas pusvalandis.

Paskutinis LRT tarybai turėjęs prisistatyti kandidatas, televizijos laidų vedėjas ir buvęs Seimo pirmininkas A. Valinskas į posėdį neatvyko, todėl jis laikomas kaip nedalyvavęs atrankoje, BNS sakė LRT atstovė spaudai Virginija Bunevičiūtė.

Vadovauti visuomeniniam transliuotojui siekia viešosios įstaigos „Kultino“ direktorė Jūratė Černiauskienė, politikos apžvalgininkas, istorikas konservatorius Bernardas Gailius, buvusi naujienų portalo delfi.lt vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, televizijos prodiuseris Kristupas Krivickas, buvęs BNS vadovas Artūras Račas, teisininkas Liudvikas Ragauskis.

Prezidentė ragina rinkti atviru balsavimu

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ragina Lietuvos radijo ir televizijos tarybą LRT direktorių rinkti atviru balsavimu.

Jos patarėjo Mindaugo Lingės teigimu, atviras balsavimas leistų užkirsti kelią intrigoms ir manipuliacijoms.

„Prezidentė mano, kad atviras balsavimas padėtų užtikrinti skaidrumą, padėtų išvengti intrigų ir galimų manipuliacijų“, – Žinių radijui antradienį sakė M. Lingė.

Jis pabrėžė, kad įstatymas numato, jog LRT veikla yra vieša ir nėra jokios prievolės direktorių rinkti slaptai.

LRT direktorių numatoma rinkti antradienį popiet. LRT tarybos pirmininkas Žygintas Pečiulis BNS sakė, kad išklausiusi visų kandidatų taryba balsuos slaptai.

Anot Ž. Pečiulio, dabar keisti numatytos balsavimo tvarkos jau negalima.

„Mes nekeičiame pozicijos dėl slapto balsavimo, nes mūsų tvarkoje yra parašyta, kad tvarkos keisti ją paskelbus arba prasidėjus konkursui negalima. Mes negalime pažeisti pačių priimtų nuostatų, tai tikrai balsavimas bus uždaras“, – po BNS antradienio rytą sakė Ž. Pečiulis, komentuodamas prezidentės poziciją.

„Jeigu būtų skelbiamas naujas konkursas arba po penkerių metų mes tuos dalykus tikrai turėtume svarstyti, bet šiandien mes tiesiog būtume apskųsti turbūt visų nelaimėjusių konkurso teismui, kadangi pažeistume tvarką, kurią nustatėme prieš beveik du mėnesius“, – teigė jis.

Dalyvauti LRT vadovo rinkimuose paraiškas pateikė 12 kandidatų.