- Gabrielė Grigošaitytė / lnk.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kone pusė lietuvių per visus metus taip ir neatsivertė knygos. Anot Eurostat apklausos, knygų perskaitome mažiau nei estai, norvegai ar Europos Sąjungos vidurkis. Švietimo ir ekonomikos ministrės dėl to nesidžiaugia. Norint būti inovatyviai šaliai, reikia skaityti daugiau. Ką skaito patys politikai ir ką rekomenduoja rašytojai?
Laikui bėgant keičiasi ne tik skonis, bet ir skaitymo įpročiai.
„Stengiuosi kiekvieną, kas antrą dieną, kad ir pusvalandį prisėsti, man visai padeda užmigti“, – pasakojo vilnietis Jurgis.
Atsiversti knygos kai kam nepavyksta ir per visus metus.
„Mes esame Europos vidurkis. Mums iki Liuksemburgo, Danijos ir Estijos reiktų daugiau paskaityti“, – teigė „ALG knygynų“ direktorė Jurga Sakalauskaitė.
O tiksliau, bent vieną knygą per metus perskaitė 52 proc. lietuvių. 1 proc. mažiau nei ES vidurkis. Švietimo ministrei belieka apgailestauti.
„Aišku, norėtųsi, kad būtų daugiau“, – tvirtino švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Dėl skaitymo, skaičiavimo reikia mums padirbėti, jeigu norime inovatyvią, gerai uždirbančių žmonių, valstybę sukurti.
Liuksemburge skaitančių daugiausia – 75 proc. Norvegai, estai, švedai taip pat lenkia lietuvius – bent vieną knygą perskaitė per 70 proc.
„Dėl skaitymo, skaičiavimo reikia mums padirbėti, jeigu norime inovatyvią, gerai uždirbančių žmonių, valstybę sukurti“, – nurodė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Bet ir ministrų skaitymo įpročiai – nebūtinai stiprūs.
„Taip, atsiverčiu, retai, bet atsiverčiu, prie lovos guli“, – pabrėžė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
„Tikrai rasiu laiko, kada kelionėje ar vakare paskaityti. Greitai užmiegi, kai pradedi skaityti“, – šnekėjo žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.
Apklausa rodo, kad neturime ir knygų aistruolių. 10 ir daugiau knygų įveikia tik 11 proc. gyventojų, o tarp jaunimo tokių – vos 9 proc.
„Sakyčiau, laiko stoka ir kiti prioritetai – svarbiau pasirūpinti vaikais ar paruošti valgyti, nei atsisėsti ir paskaityti“, – kalbėjo vilnietis Lukas.
Trūksta ne tik laiko, žmonės neišsirenka ir ką skaityti.
„Kadangi buvau lietuvių kalbos mokytoja, su vaikais daug dirbau. Tai yra tos prievartos, reikia skaityti, jie atsineša nenorą, nes tai privaloma“, – aiškino vilnietė Janina.
„Kiek esu matęs privalomuosius sąrašus, su visa pagarba literatūros kritikams, ten truputį trūksta šiuolaikinių knygų“, – pabrėžė rašytojas Tomas Dirgėla.
Bet yra ir manančių, kad Kristijono Donelaičio „Metus“ ar kitas senas knygas reikia palikti. Literatūra mokykloje neturi pataikauti.
„Nemanau, kad mokykloje kūriniai prasti. Nesutinku, kad reikėtų suprimityvinti ar suvulgarinti sąrašą, jog įtiktum bukam skaitytojui. Skaitytojas turi priaugti iki kūrinių, o ne kūriniai nusileisti iki skaitytojo skonio“, – aiškino rašytoja Vaiva Rykštaitė.
Nors skaitymo mastais vidutiniai europiečiai pralenkia lietuvius, fiziniai knygynai, panašu, niekur nedings.
„Mūsų pardavimai auga. Ateina vis daugiau žmonių, siečiau tai su tuo, kad žmonės skaito, supranta, jog reikia daugiau skaityti, su naujai išleidžiamomis knygomis“, – tvirtino „ALG knygynų“ direktorė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Per pandemiją lietuviai graibstė receptų knygas ir mokėsi gaminimo. Dabar perkamiausios – istorijos, biografijos knygos.
„Paskaitinėju Donaldo Trumpo patarėjo knygą, kuri leidžia labiau suvokti prezidento D. Trumpo mąstymą“, – šnekėjo krašto apsaugos ministras.
„Liko dar keletas puslapių „Šaltinis“, niekaip negaliu pabaigti, bet labai gera, sukrečianti knyga apie architektus ir ne tik“, – sakė A. Armonaitė.
„Vienuolis, kuris pardavė „Ferrarį“, – ji daug pamokanti“, – teigė žemės ūkio ministras K. Starkevičius.
Kad knygos būtų ne prievolė, o pomėgis, rašytojai siūlo akių raumenis mankštinti dar vaikystėje – ir vaikams, ir tėvams.
„Siūlau, pirmiausia, jums, tėčiai, mamos, seneliai ir močiutės, atsiversti knygas ir rodyti vaikui pavyzdį ne tik žodžiais, bet ir gyvai“, – nurodė T. Dirgėla.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
KAM Šaulių sąjungai kitąmet skirs 20,7 mln. eurų
Krašto apsaugos ministerijos (KAM) finansavimas Lietuvos šaulių sąjungai (LŠS) kitąmet didės nuo 13,6 iki 20,7 mln. eurų. Tikimasi, jog tai padės užtikrinti augančio sąjungos narių skaičiaus integraciją bei suteiks galimybę di...
-
Lietuva spindi Kalėdų šviesoje: žvilgtelėkite į nuostabiai papuoštus tautiečių namus2
Šventinis laikotarpis Lietuvoje tampa vis įspūdingesnis – švytinčios sodybos šiemet sulaukia lankytojų ne tik iš aplinkinių miestų, bet ir iš visos šalies. Vienas pirmųjų Kalėdų šviesų entuziast...
-
Prie pagrindinės Kauno eglės – lankytojų antplūdis: kalėdinės nuotaikos ir dovanų džiaugsmai5
Pasivaišinę kalėdinėmis vaišėmis kauniečiai ir miesto svečiai patraukė į Vienybės aikštę, kurioje šiemet stovi pagrindinė Kalėdų eglė. Kalbinti miestiečiai pasidalijo, ir kaip švenčia gražiausias metų &scaro...
-
Lietuva reiškia užuojautą Kazachstane sudužusio Azerbaidžano lėktuvo aukų šeimoms
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Lietuvos vardu trečiadienį išreiškė užuojautą Kazachstane sudužusio Azerbaidžano oro linijų lėktuvo aukų šeimoms. ...
-
Senelis Kalėda apie šventes Kaune: šiemet elniams buvo sunku nusileisti ant stogų3
Per Kalėdas rezidenciją prie pagrindinės Kauno eglės atidaręs Senelis Kalėda atskleidė, kad po dovanų dalybų nakties dar nemiegojo, tačiau jam stebuklingą naktį pavyko aplankyti visus vaikus. Tiesa, kadangi šiemet sniego nebuvo, roges tempia...
-
Per šventes aukos paramos fondams išauga, bet aukojimas mažėja1
Besibaigiančių metų šventės Lietuvos paramos ir labdaros fondams – vienas intensyviausių laikotarpių, kai žmonės aukoja daugiau nei įprastai, tačiau aukojimo tendencijos prastėja, BNS sako šių organizacijų atstovai. ...
-
VST vadas žada keisti pareigūnų požiūrį į pažeidėjus: negali spardyti surakinto antrankiais4
Viešojo saugumo tarnybai (VST) pradėjęs vadovauti buvęs ilgametis Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vadas Viktoras Grabauskas pabrėžia, kad padidėjus hibridinių grėsmių tikimybei, būtina stiprinti vi...
-
Žiniasklaida: mirė profesorė Dambrauskienė
Pirmadienį, eidama 85-uosius metus, mirė žymi Lietuvos darbo teisės specialistė, viena iš Darbo kodekso rengėjų, profesorė Genovaitė Dambrauskienė. ...
-
Nuo rugsėjo dėl netinkamo įtraukiojo ugdymo nesikreipė nei tėvai, nei NVO: nesulaukta skundų2
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) teigia, kad po to, kai rugsėjį startavo visuotinis įtraukusis ugdymas, nebuvo sulaukta nė vieno skundo dėl specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų nepriėmimo į mokyklas. ...
-
Pasienyje su Baltarusija neteisėtų migrantų nefiksuota
Lietuvos pasienyje su Baltarusija praėjusią parą nebuvo apgręžtas nė vienas neteisėtas migrantas, trečiadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...