Antakalnio progimnazijos ketvirtokai mokosi lietuvių kalbos – esamojo laiko veiksmažodžių. Vaikai jau laukia, kada kitais metais pereis į penktą klasę ir mokysis pas skirtingus mokytojus, skirtinguose kabinetuose.
„Laukiu, nes taip gali pasikeisti daug dalykų ir man įdomu, kaip viskas keisis“, – pasakojo mokinė.
„Aš norėčiau būti toks savarankiškas, eiti į visus kitus kabinetus. Man patiktų“, – sakė kitas mokinys.
„Man įdomios būtų istorijos pamokos“, – teigė kita mokinė.
Tačiau norima pradinukus vienoje klasėje palikti dar dvejiems metams – iki šeštos klasės. Tokią idėją pristatė mokyklų vadovus vienijanti organizacija „Švietimas #1“.
Anot iniciatyvos autorių, pailginus pradinį ugdymą, vaikai geriau skaitytų, rašytų, skaičiuotų ir geriau jaustųsi emociškai – patirtų mažiau streso dėl nuolatinės mokytojų bei kabinetų kaitos.
„Kai vaikas ilgesnį laiką būna jam pažįstamoje aplinkoje, geriau išsivysto reikalingi gebėjimai, kurie vėliau būtini gilinant žinias“, – aiškino „Švietimas #1“ vadovė Laura Tilvytė.
Kai kurie tėvai į tokią idėją žiūri skeptiškai.
„Nemanau, kad tai gera išeitis. Gal nuo penktos klasės turėtų būti stipresnis lygis, atskiri specialistai“, – svarstė kalbinta mama.
„Ne, aš nesutinku, nes vaikai nuo penktos klasės pradeda būti savarankiškesni. Tegul eina į skirtingus kabinetus ir mokosi pas skirtingas mokytojas“, – kalbėjo praeivis.
„Gal ir gerai, bet čia labai priklauso nuo vaikų, nes iš tiesų dabar labai didelis tempas. Iki dvyliktos klasės labai dažnai keičiasi mokytojai – po ketvirtos, po to po aštuntos, dešimtos klasės. Man atrodo, kad vaikams tikrai sunku“, – teigė kita moteris.
Štai mokytoja Rasa galėtų dėstyti ir istoriją, ir geografiją, tačiau sakė nesanti tikra, ar reikia iš esmės keisti pradinį ugdymą.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Aš tikrai jaudinuosi, nes kiekviena reforma į mūsų gyvenimą įneša daug neaiškumo, daug nerimo. Kas bus, kaip bus ir per kiek laiko mes turėsime visam tam pasirengti?“ – nerimavo Antakalnio progimnazijos mokytoja Rasa.
Anot idėjos šalininkų, pakeitus ugdymo sistemą galbūt išsispręstų ir mokytojų trūkumo problema.
Tačiau ateityje ši problema gali mažėti ir dėl mažėjančio gimstamumo.
Vis dėlto švietimo kokybe Vilniuje besirūpinanti organizacija atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje daug pensinio amžiaus mokytojų, tad vien dėl mažėjančio vaikų skaičiaus problema taip greitai neišsispręs.
„Šiuo metu vien Vilniuje turime apie 50 pensinio amžiaus sulaukusių matematikos mokytojų. Kol kas mokinių skaičiai penktose–šeštose ar septintose–aštuntose klasėse tikrai nemažėja. Bumas dar eina per mokyklas“, – aiškino „EDU Vilnius“ vadovė Unė Kaunaitė.
Visgi klausimų kyla ir dėl to, kaip tokiai reformai reikėtų paruošti jau dirbančius mokytojus.
„Kiek tas mokytojas bus drąsus ir kas jį papildomai parengs lydėti vaikus dar dvejus metus? Tam vėlgi reikia laiko, reikia jį išimti iš sistemos, kažkuriuo metu rasti laiko mokytojus apmokyti ir parengti“, – svarstė Vilniaus Antakalnio progimnazijos direktorius Tomas Jankūnas.
Atsargiai į reformą žiūrėjo ir ministerija. Ji sakė, kad pirmiausia reikia parengti planą, kaip visas šias idėjas įgyvendinti, tačiau bandomajam projektui pritaria.
„Kiekviename Lietuvos regione situacija labai skirtinga. Vienur yra labai didelės mokyklos, kur tikrai neaišku, kaip sutalpintų vaikus, jeigu pradinis ugdymas būtų iki šeštos klasės. Kitur yra mažos mokyklos, kai kur mokytojai netektų darbo. Viską reikia labai gerai apskaičiuoti, pamatuoti ir tik tada pradėti“, – aiškino švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
Visgi Vilniaus švietimu besirūpinantys specialistai sakė, kad bandomasis projektas jau yra, tačiau ministerija jo netvirtina.
Anot jų, mielai prisidėtų ir universitetai – padėtų stiprinti mokytojų kvalifikaciją.
„Vilniaus mieste netgi esame rašę raštą ministerijai, kad mielai būtume bandomajame projekte dalyvaujanti savivaldybė. Žinome mokyklas, kurios labai norėtų išbandyti tokį modelį“, – pasakojo U. Kaunaitė.
Jei pavyktų įgyvendinti tokią reformą, keistųsi ir pagrindinis ugdymas. Jis baigtųsi devintoje, o ne dešimtoje klasėje, kaip yra dabar. Vidurinis ugdymas vyktų nuo dešimtos iki dvyliktos klasės.
(be temos)
(be temos)
(be temos)