Lietuvos mokyklose – „kraujo diena“: po grasinimų – eksperto paaiškinimas Pereiti į pagrindinį turinį

Lietuvos mokyklose – „kraujo diena“: po grasinimų – eksperto paaiškinimas

Ramų savaitgalį sudrumstė pasirodę grasinimai naikinti Lietuvos mokyklas. „Telegram“ kanale, paskyroje pavadinimu „Lietuvos kraujas“, buvo išplatinta žinutė, kurioje teigta, esą pirmadienį mokyklose bus šaudoma, o išpuoliui jau ruošiami ir sprogmenys. Vis dėlto šalies institucijos tvirtina, kad tai – informacinė ataka, ir mokykloms pataria nepanikuoti. Anot policijos, grasinimai greičiausiai platinti iš netikros paskyros Rusijoje. Panašių grasinimų jau sulaukė šalies teismai ir Seimas.

Lietuvos mokyklose – „kraujo diena“: po grasinimų – eksperto paaiškinimas
Lietuvos mokyklose – „kraujo diena“: po grasinimų – eksperto paaiškinimas / P. Peleckio / BNS nuotr., LNK stop kadrai

Tokie grasinimai juokingi nepasirodė. „Telegram“ kanale nenustatyto vyro veidą dengė kaukė, o įrašas skelbė: sausio 19-oji – „kraujo diena“. Lietuvos mokyklas grasinama sunaikinti.

„Sulaukę tokių žinių pradėjome stebėti, kaip plačiai ta informacija plinta – kiek yra įsitraukimo visuomenėje, kaip ja dalijamasi tarp mokinių, mokytojų ir bendruomenių. Pamatėme, kad mastas šiek tiek auga“, – sakė Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas.

Sekmadienį pirmųjų žinių, apie 20 valandą, mokyklos sulaukė iš savo bendruomenių.

„Dalijosi ir tėvai, ir mokiniai, informaciją gavome ir iš institucijų – jau sekmadienį vakare apie tai žinojome“, – pasakojo „Saulės“ privačios gimnazijos generalinė direktorė Irena Baranauskienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Grasinimus paskelbę asmenys išplatino ir sąrašą – jame daugiau nei 20 šalies mokyklų, į kurias neva planuojama įeiti ir pradėti šaudyti.

„Sunerimome, nes vienose žinutėse tarsi esame, kitose – ne. Šalia buvo kitos mokyklos, kurios įtrauktos. Įsijungė algoritmas: informuojame steigėjus ir policiją“, – teigė Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius Rytis Komičius.

Šalies institucijos sako informaciją gavusios gerokai anksčiau – apie 14 valandą dienos. Tačiau nuspręsta visuomenės neaudrinti.

„Buvo nustatyta, kad panašaus pobūdžio grasinimai su tomis pačiomis nuotraukomis ir beveik identišku tekstu jau anksčiau buvo platinami kitose šalyse. Ta informacija nepasitvirtino, todėl tai vertinome kaip informacinę ataką, neturinčią nieko bendro su realybe“, – aiškino Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

Ramūnas Matonis

Vis dėlto keletas mokyklų pirmadienį nusprendė mokytis nuotoliu, kitos dirbo įprastai, nors naktis ir rytas buvo itin darbingas.

„Buvo peržiūrėta aplinka, vaizdo įrašai. Ryte, apie 7 valandą, atėję ūkio darbuotojai dar kartą atliko tas pačias procedūras, kurias rekomendavo policija“, – sakė R. Komičius.

Institucijos skelbia, kad provokacija greičiausiai yra Rusijos darbas. Neseniai panašūs grasinimai buvo fiksuoti ir Kazachstano mieste Aktau.

„Ta žinutė pirmiausia buvo surašyta rusų kalba, labai panašu, kad kilmė – Rusija. Matėme aiškų to paties turinio atkartojimą, kuris buvo publikuotas Lietuvoje. Tai akivaizdus vertinys iš rusų kalbos“, – teigė V. Vitkauskas.

Vilmantas Vitkauskas

Kazachstane tokie grasinimai sukėlė paniką – tėvai bijojo leisti vaikus į mokyklas. Informacinių karų specialistas sako, kad būtent toks ir yra provokatorių tikslas.

„Mus bando, tikrina, kaip institucijos reaguoja į tokias provokacijas: ar greitai, ar efektyviai“, – aiškino Vilniaus universiteto dėstytojas Mantas Martišius.

Anot jo, Lietuva pastaruoju metu testuojama kone kas mėnesį – kontrabandiniais balionais iš Baltarusijos, melaginga informacija nukreipta prieš poligoną Kapčiamiestyje. Taip siekiama supriešinti visuomenę, kad nepasitikėtų valstybės institucijomis.

„Metai iš metų rodai, kad institucijos dirba prastai, policija – prastai, politikai vėluoja su sprendimais, visi vėluojame. Ir žmogus pradeda galvoti: jei būtų realus užpuolimas, ar mūsų kariuomenė dirbtų gerai? Tuomet atsiranda abejonė. O kai kyla abejonė, žmogus galvoja, kad nesipriešins“, – kalbėjo M. Martišius.

„Telegram“ paskyra „Lietuvos kraujas“, anot institucijų, jau užblokuota, tačiau problema tuo nesibaigia.

„Reikia suprasti, kad užblokavus vieną paskyrą, jų sukuriama daug naujų“, – teigė R. Matonis.

Panašių provokacijų autoriai Lietuvoje, anot policijos, dažnai nustatomi. Tačiau jei grasinimai sklinda iš Rusijos, viltis nubausti – mažesnė.

„Bendraujame ir su socialinių tinklų administratoriais, ir su kolegomis iš kitų šalių. Tikimės, kad pavyks išsiaiškinti, kas bando taip „juokauti“, – sakė R. Matonis.

Tikimės, kad pavyks išsiaiškinti, kas bando taip „juokauti“.

Tai – ne pirmi tokio pobūdžio grasinimai. Prieš porą metų mokyklos, darželiai ir savivaldybės sulaukė tūkstančių elektroninių laiškų apie neva padėtus sprogmenis.

Anot ugdymo įstaigų vadovų, po tų įvykių buvo peržiūrėtos strategijos ir sustiprinta ugdymo įstaigų apsauga.

„Esame praėję rimtus mokymus apie įvairias rizikas“, – teigė I. Baranauskienė.

„Visa geopolitinė situacija ir tai, kas vyksta kaimyninėse šalyse, rodo, kad tokių atakų ateityje gali būti ir daugiau“, – pridūrė R. Komičius.

Prokuratūra dėl šių grasinimų jau pradėjo ikiteisminį tyrimą. Panašių grasinimų pastaruoju metu sulaukė ir šalies teismai, prokuratūra, Seimas bei Vidaus reikalų ministerija.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų