- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybė advokatams, teikiantiems valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, skolinga per milijoną litų, todėl būtų naudinga reformuoti sistemą, antradienį pareiškė Lietuvos advokatūra.
Išplatintame pranešime spaudai Lietuvos advokatūra teigia, kad advokatai skundžiasi, jog jau antri metai su jais nėra atsiskaitoma už atliktą darbą.
„Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų advokatams. Teisingumo ministerijos duomenimis, liepos 15 dieną šis įsiskolinimas sudarė 1 mln. 127 tūkst. litų“, - teigiama pranešime spaudai.
Daugiau nei pusė šio įsiskolinimo atsirado dar 2011 metais. Advokatai taip pat skundžiasi, jog Teisingumo ministerija apeliuoja į jų pilietiškumą ir verčia dirbti nemokamai bylose, kuriose teisinės pagalbos teikimas užtrunka ilgiau kaip 80 valandų, tačiau nuo mokesčių niekas neatleidžia.
„Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokatai atstovauja gyventojų interesams. Jų paslaugų įkainis yra valstybės reguliuojamas, o valanda darbo įvertinama tik 40 litų, iš kurių didesnę dalį valstybė pasiima atgal mokesčių pavidalu“, - pranešime spaudai sakė Advokatų tarybos vicepirmininkė Liudvika Meškauskaitė.
Pasak jos, nors atsiskaitymas su advokatais vėluoja, jie iš asmeninių lėšų mokestinio laikotarpio pabaigoje vis tiek turi sumokėti „Sodros“ ir gyventojų pajamų mokesčius.
Dirbti valstybei pasirinkę advokatai praranda privačius klientus ir vis dažniau atsiduria ant bankroto ribos.Siekiant išspręsti finansavimo problemą Lietuvos advokatūra siūlo reformuoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemą.
„Siūloma atsisakyti iš biudžeto išlaikomų valstybės garantuojamų teisinės pagalbos tarnybų. Sprendimų dėl advokato pagalbos skyrimo priėmimą siūloma pavesti teismams, o ikiteisminiame tyrime, – prokuratūrai ar ikiteisminio tyrimo įstaigoms. Valstybės garantuojamą teisinės pagalbos koordinavimą (konkretaus advokato parinkimą žmogui, atsižvelgiant į jo pageidavimą) siūlytina pavesti Lietuvos advokatūrai“, - rašoma pranešime spaudai.
Skaičiuojama, kad minėti pertvarkymai leistų sutaupyti ne mažiau kaip 3 mln. litų, šiuo metu skiriamų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų išlaikymui, teigia Lietuvos advokatūra.Valstybės biudžeto lėšomis išlaikomos penkios valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, kuriose dirba apie 50 asmenų.
Kaip pažymi Lietuvos advokatūra, šie valdininkai patys tiesiogiai teisinių paslaugų neteikia, o didelė dalis asignavimų tenka advokato paslaugų administravimui ir tarnybų koordinavimui.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Orai Lietuvoje: įspūdingas „Kalėdų Senelio skrydis“ ir niūrokos prognozės
Meteorologai pateikė artimiausios savaitės orų prognozes ir pakomentavo internautų Kalėdų Senelio skrydžiu pramintą reiškinį. ...
-
KAM: po kabelio pažeidimo bus ieškoma priemonių siekiant didinti infrastruktūros saugumą3
Po trečiadienį įvykusio kabelio pažeidimo Baltijos jūroje bus ieškoma papildomų priemonių siekiant didinti kritinės infrastruktūros saugumą, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
ES delsia aktyvuoti atvykimo ir išvykimo sistemą: ar Lietuva yra pasirengusi?
Bendrijai delsiant aktyvuoti Europos Sąjungos (ES) atvykimo ir išvykimo sistemą (EES), Lietuva teigia esanti pasiruošusi ją paleisti bet kuriuo metu. ...
-
Apklausa: pirmąkart per 20 metų pusė lietuvių jaučiasi patenkinti demokratija šalyje9
Pusė Lietuvos gyventojų teigia esantys patenkinti demokratijos veikimu šalyje, rodo „Eurobarometro“ apklausa. ...
-
Agresyviems pacientams – apynasris: medikai galės neteikti pagalbos, naudoti vaizdo kameras1
Nuo kitų metų medikai galės atsisakyti teikti medicinines paslaugas agresyviems pacientams, kurie nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina medikų garbę ir orumą. Skubiąją medicinos pagalbą teikiančios tarnybos galės naudoti ir vaizdo kameras. ...
-
Ignalinoje norima įrengti mineralinio vandens trasą ir biuvetę1
Ignalinoje ketinama nutiesti beveik 2 km ilgio mineralinio vandens kelią. Juo vanduo iš gręžinio miesto pakrašty tekėtų iki ligoninės, sporto ir paslaugų centro bei miesto aikštės, kur ketinama įrengti biuvetę. ...
-
Vilniuje bus statoma Nacionalinė koncertų salė, Kaune – M. K. Čiurlionio koncertų centras24
Didžiųjų Lietuvos miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio – savivaldybių atstovai dalinasi projektais, kurie juose bus pradėti ar baigti per 2025 metus. Daugiausia dėmesio sulauks kultūros, susisiekimo ir sporto...
-
2024-ieji Lietuvoje bus patys šilčiausi per istoriją?
Labai tikėtina, kad šie metai Lietuvoje bus patys šilčiausi per visą instrumentinių stebėjimų šalyje istoriją, BNS nurodė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. ...
-
Kaune ukrainiečiams pratęsta galimybė naudotis viešuoju transportu nemokamai74
Kaune dar vieneriems metams pratęsta galimybė nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams nemokamai keliauti viešuoju transportu. ...
-
Iš Kauno išvyko daugiau nei 30 Ukrainai skirtų automobilių konvojus38
Ketvirtadienį į Ukrainą pajudėjo daugiau nei 30 šiai šaliai skirtų automobilių konvojus. ...