Lietuvoje žmogaus teisių padėtis pablogėjo po įstojimo į ES

Lietuvoje žmogaus teisių padėtis nėra gera ir ji pablogėjo po įstojimo į Europos Sąjungą, trečiadienį vykusioje spaudos konferencijoje tvirtino Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) direktorius Henrikas Mickevičius.

„Įstojome į visur, kur norėjome įstoti (...) Nebuvo daugiau reikalauta ratifikuoti konvencijų, įstatymų, steigti institucijų ir todėl viskas sustojo. Pirmiausia buvome spaudžiami iš užsienio, o bendros politikos nebuvo, tik dabar yra skaitoma, kokius įstatymus priėmėme", - žmogaus teisių padėties blogėjimo priežastis aiškino H.Mickevičius, trečiadienį pristatydamas penktąją žmogaus teisių apžvalgą „Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje 2007-2008“.

Be to, anot ŽTSI vadovo, Lietuvoje nėra pasiruošta spręsti žmogaus teisių klausimus viešojoje erdvėje.

„Toks įspūdis, kad yra žmonių, kurie norėtų, kad Lietuva užsidarytų, kad blogų, supuvusių Vakarų įtaka neateitų", - tvirtino H.Mickevičius.

Anot ŽTSI direktoriaus, pastaruoju metu pastebima, kad mažėja žmonių pasitikėjimas valstybės institucijomis, šioms sprendžiant žmogaus teisių problemas. H.Mickevičiaus teigimu, apie 3/4 žmonių, kurie manė, kad jų teisės yra pažeistos, apskritai niekur nesikreipė, o 80 proc. nesikreipė vien dėl to, kad manė, kad tai nepadės. Apie 40 proc., anot H.Mickevičiaus, besikreipiančiųjų dėl žmogaus teisių pažeidimų, kreipiasi ne į valstybės institucijas, tačiau į nevalstybines organizacijas.

H.Mickevičius negailėjo kritikos valdžios sprendimams dėl žmogaus teisių. Anot ŽTSI direktoriaus, žmogaus teisių politika „yra dominuojama ne žmogaus teisių gynėjų, o žmogaus teisių priešininkų". Politikai esą spręsdami ekonomikos problemas žmogaus teisių problemas laiko antraeilėmis.

Anot Etninių tyrimų centro vadovo Tado Leončiko, per 2007-2008 metus pastebėtas dėmesio padidėjimas nepakantumo, rasizmo problemoms.

Visuomenės dėmesį, pasak T.Leončiko, atkreipė dvejus metus vykusios kovo 11 dienos eitynės, per pastaruosius keletą metų padidėjęs užsieniečių, ypač besiskiriančių savo išvaizda, užpuolimų skaičius.

„Mitas, kad Lietuva yra taiki visuomenė subliuško akimirksniu", - konstatavo Etninių tyrimų centro vadovas.

Pasak T.Leončiko, per 2007-2008 metus teismuose padaugėjo bylų dėl nepakančių komentarų internete, tuo pat laikotarpiu žmogaus teisių gynėjų dėmesį patraukė iš užsienio atvežtų darbininkų teisių nepaisymas ir ypač didelės, pasak Etninių tyrimų centro vadovo, su homofobija susijusios problemos.

„Dauguma prieš keletą metų buvo linkę šį klausimą marginalizuoti, sakyti, kad jis yra nereikšmingas, tačiau per pastaruosius metus vėlgi galėjome matyti tam tikrą sistemos sprogimą. Visuomenės mastu, nors neigiamos nuostatos yra labiau neigiamos nei daugelyje kitų ES valstybių, jos žymiai nesvyruoja, nesikeičia, tačiau viešojoje erdvėje neigiamų nuostatų raiška pastaraisiais metais išaugo iki neįtikėtinų mastų ir homofobinės kampanijos, kurios buvo ypač pastebimos šiais metais bulvarinėje spaudoje, tikrai yra beprecedentės", - situaciją komentavo T.Leončikas.

Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė Margarita Jankauskaitė įžvelgė moterų teisių padėties blogėjimą Lietuvoje.

„Moterų padėtis blogėja. Tai pradėta justi tada, kai buvo įstota į ES. Galima teigti, kad yra tolstama nuo lyčių lygybės nuostatų Lietuvos valstybėje", - teigė M.Jankauskaitė.
Pasak specialistės, dabartine vienišas motinas atvirai žeminančia šeimos politika yra itin kritikuotina.

Viešosios įmonės „Globali iniciatyva psichiatrijoje" direktorės Dovilės Juodkaitės teigimu Lietuvoje, ypač diskriminuojami yra ir neįgalieji, o egzistuojantis teisinis terminas - neveiksnumas, apskritai yra sovietmečio palikimas.

Visi spaudos konferencijoje kalbėję žmogaus teisių aktyvistai pritarė, kad Lietuvoje žmogaus teisių padėtis yra itin bloga.